Kodėl kai kurie žmonės atima daugiau energijos už kitus?

Būna žmonių, su kuriais praleidę tris valandas jaučiamės, kaip pabendravę tris minutes. Deja, būna ir atvirkščiai. Kai kurie žmonės žaibiškai iškrauna mūsų socialinę bateriją . Kodėl taip atsitinka?

„Esu intravertė, tačiau iš esmės mielai leidžiu laiką su kitais žmonėmis, kol man to bendravimo pasidaro per daug, tada būtinai turiu pailsėti nuo socialinių kontaktų ir pabūti viena, – prisipažįsta Marija (35 m.). – Yra žmonių (mano vyras ir mano draugė), su kuriais galiu neribotą laiką būti kartu ir mano energijos atsargos neišsenka. Tačiau aš turiu kitų draugių ir šeimos narių, kuriuos tikrai mėgstu ir kurie visai nėra nei per daug įkyrūs, nei triukšmingi bei varginantys, bet vis tiek buvimas su jais pareikalauja iš manęs kur kas daugiau jėgų. Dažnai mane apima tikros socialinės „pagirios“ , kai aš su jais praleidžiu ilgesnį laiką kartu“.

Intravertų socialinės baterijos greičiau ištuštėja

Intraversijos ir ekstraversijos koncepciją jau įsisavino dauguma žmonių. Pasitaiko asmenų, kurie pasisemia sau jėgų leisdami laiką su kitais, keliaudami ir patirdami naujų įspūdžių. Pastarieji vadinami ekstarvertais.

Lyginant su jais, dauguma intravertų, priklausomai nuo jų tipo, daugiau ar mažiau mėgaujasi bendravimu su kitais, tačiau po to jiems būtinai reikia pasikrauti savo bateriją, nes jiems ima trūkti energijos, o jos jie gauna būdami vienumoje.

Kiek socialinio bendravimo laiko galime mes, žmonės, pakelti, priklauso nuo kelių veiksnių. Iš jų svarbiausi yra bendra nuotaika, streso lygis ir kompanijos tipas. Mat yra žmonių, kurių socialinė baterija išsikrauna kur kas greičiau už kitų. Ypač stipriai tai jaučia intravertai, tačiau patirtį, kad buvimas su kai kuriais žmonėmis gali gerokai išsunkti jėgas, įgyja dauguma.

Kas veikia mūsų socialinę bateriją?

Pasak šveicarų psichologės dr. Meg Arroll, laikas, per kurį išsikrauna mūsų socialinė baterija, priklauso nuo įvairių veiksnių. „Čia turi reikšmės žmogaus asmenybė, kitų žmonių asmenybės, kontakto būdas ir tai, kokio stiprumo stresą mes patiriame“, – aiškina mokslininkė.

Kai kuriems , labai jautriems žmonėms socialinė sąveika su kitais gali būti nepaprastai varginanti, nes jie gerai jaučia kitų nuotaikas, be to, labai stipriai išgyvena jausmus ir įspūdžius. Kiti asmenys yra mažiau imlūs išorės dirgikliams, sunkiau įsijaučia į kitų būsenas ir gali optimaliai reaguoti į pasaulį.

Dažnai sakoma: „Nebūk toks perdėtai jautrus!“ O kodėl ne? Juk jautrumas yra ne trūkumas, o privalumas.

Svarbiausia kuo geriau pažinti save ir būti dėmesingam savo jausenai. Tada mes galėsime savo socialinius kontaktus pritaikyti mūsų poreikiams.

Stenkitės vengti energiją ryjančių žmonių, kad ir kaip tai būna sunku. Tai reiškia, kad turite mažiau laiko praleisti su asmenimis, kai žinote, kad bendravimas su jais atima daug jėgų. Nereikia manyti, kad mes visai negalime bendrauti su tokiu asmeniu ar esame per daug skirtingi. Tai tik reiškia, kad mūsų socialinės energijos kiekiai nesutampa.

Galbūt jus apima jausmas, kad šalia vieno tokio žmogaus negalite 100 procentų būti savimi, kad jums reikia apsimetinėti kažkuo kitu arba slėpti nuo jo kažkokį savo bruožą.

Kartais net nereikia kai kurių asmenų pamatyti gyvai, su jais net elektroninis susirašinėjimas gali būti varginantis, kai mes visą laiką neriamės iš kailio, kad tik neparašytume ko nors klaidingo.

Arba susitikus su kai kurias asmenimis tenka patiems prakalbėti didžiąją laiko dalį, nes mūsų pašnekovas paprasčiausiai lieka per daug užsidaręs ir nešnekus. Net jeigu jis nieko blogo negalvoja ir yra vidujai draugiškai nusiteikęs, vis tiek tas pareikalauja daug energijos.

Mes ne visada galime kontroliuoti daugumos savo socialinių sąveikų ir ne visada galime patys pasirinkti pašnekovus. Ir darbe, ir artimųjų rate mums tenka bendrauti su tokiais žmonėmis, kurie nebūtina geranoriškai nusiteikę mūsų atžvilgiu arba išsunkia per daug jėgų. Juo labiau svarbu, kad mes patys gerai žinotume savo poreikius, jaustume juos, kad bent tas gyvenimo sritis, kurias pajėgūs paveikti, galėtume taip sureguliuoti, kad reguliariai papildytume savo energijos atsargas, o ne ištuštintume jas.