Vyras mirė 23 minutėms ir pateko į pragarą, kur demonai kankino žmones.

Jis sako, kad pragare bausmės buvo įvairaus laipsnio, o dažniausiai jis buvo laikomas vienutėje, tačiau net ir vienutėje Bilas visiškai pajuto pragaro smarvę, apibūdindamas ją kaip bjaurų, pūvantį ir šlykštų kvapą.

Vyras, vardu Billas Wise'as, teigė, kad 23 minutes buvo patekęs į klinikinei mirčiai panašią būseną, o per tą laiką nukeliavo į pragarą, kur matė "milijonus žmonių, klykiančių iš agonijos dūmų pilnose požemiuose".

Interviu su Billu Wise'u neseniai pasirodė Amerikos TCT tinkle. 

Tai įvyko prieš porą dešimtmečių. Tada Bilas atsikeldavo naktį ir eidavo į virtuvę atsigerti vandens. Jis pastebėjo, kad tuo metu buvo 3 val. nakties. Staiga jis pasijuto blogai ir tuoj pat kažkas išplėšė jo sielą iš fizinio kūno, o paskui "įmetė" jį į ilgą tunelį.

Paprastai išgyvenusieji pasakoja, kad buvo danguje, kur matė mirusius giminaičius, angelus ar net patį Jėzų Kristų. Tačiau Bilas atsidūrė pragare.

"Buvo vis karščiau, todėl nusileidau ant akmeninių pragaro kalėjimo kameros grindų. Ten buvo akmeninės sienos, grotos, tai labiau priminė požemius - purvinus, smirdinčius, dūmų pilnus požemius."

Prieš Bilui suvokiant, kas atsitiko, šalia jo kameroje išvydo dvi siaubingas būtybes, kurios buvo didžiulės ir kažkokiu jausmu Bilas suprato, kad tai demonai.

Bilas neaprašo, ką jie kalbėjo ir kaip elgėsi, tačiau trumpai nurodo, kad šie demonai pradėjo piktžodžiauti (kalbėti bjaurybes apie Dievą) ir elgtis labai "aršiai".

"Karštis čia buvo nepakeliamas ir aš vis galvojau, kaip galiu tai ištverti ir likti gyvas. Kodėl ir kaip aš čia atsidūriau?"

Tada demonai nukreipė savo neapykantą tiesiai į Bilą. Vienas iš jų griebė Bilą ir stipriai trenkė į sieną.

"Jaučiausi taip, tarsi visi mano kaulai būtų lūžę. Taip, suprantu, kad siela neturi kaulų, bet man atrodė taip."

Toliau aprašydamas savo keistą patirtį Bilas teigia, kad jo kalėjimo kamerą nušvietė, jo manymu, tai buvo Dievo buvimas, prieš tai, kai jis vėl pasinėrė į tamsą. 

Jis sako, kad demonai išvedė jį iš kalėjimo kameros ir pastatė prie "labai tikros" ugnies duobės. Bilas matė tūkstančius žmonių toje duobėje, rėkiančių ir degančių, ir pridūrė, kad jie atrodė kaip gyvi skeletai.

Billas pasakoja, kad pragare bausmės buvo įvairaus laipsnio, o jis dažniausiai buvo laikomas vienutėje, tačiau net ir vienutėje Bilas jautė pragaro smarvę, apibūdindamas ją kaip bjaurią, pūvančią ir šlykščią.

Ir tada Bilas staiga atsibudo gyvas ir nesužeistas ant savo namų virtuvės grindų. Sprendžiant iš laikrodžio rodyklių, jis "atsijungė" tik 23 minutes. Vėliau jis parašė knygą apie savo nutikimą ir pavadino ją "23 minutės pragare", kuri 2006 m. tapo "New York Times" bestseleriu.