Liaudiškos priemonės nuo epilepsijos

Gydyti epilepsiją oficialiai medicinai sekasi, švelniai tariant, nelengvai. 

Reguliariai ir ilgai vartojant vaistažolių mišinius, galima pasiekti gerų rezultatų. Per 6 gydymo mėnesius būklė gali pagerėti 2-3 kartus, t. y. sumažėja priepuolių skaičius, o pasitaikantys priepuoliai būna ne tokie sunkūs, kaip iki vaistažolių vartojimo. 

Kada žmogus pasveiks, pasakyti sunku. Kiekvienas atvejis - individualus. Tai priklauso nuo bendros susirgimo eigos ir etiologijos. Galiu pasakyti štai ką: tie, kuriuos vargina maži priepuoliai, turi gerokai daugiau šansų pasveikti. Mano praktikoje buvo toks atvejis, kai šią bėdą pavyko įveikti per 8 mėnesius. 

Į mišinius epilepsijai gydyti įtraukiu žoles, kurios valo kraują ir kraujotakos sistemą. Tai dažniausiai suteikia galimybę prisikasti iki pačios ligos pagrindo. 

Į pirmą grupę žolių, «tvarkančių» kraują ir kraujagysles, įeina: pupalaiškis, plautė, lipikas, šalpusnis, paprastoji kraujažolė, melisa, mėta, sukatžolė, aviečių lapai, varnalėšų, trindažolių, saulėgrąžų šaknys, krapų sėklos, pušų pumpurai ir t. t. 

Antra žolių, įeinančių į šiuos mišinius, grupė - tai raminamosios ir traukulius slopinančios žolės: sukatžolė, barborytė, paprastasis kietis, raudonėlis, ožkarožė, vingiorykštė, veronika, gumbenė, miškinis pelėžirnis, notrelė, saliavas, vaistinė šventagaršvė, sibirinis bijūnas ir kt. 

Mišinys sudaromas pagal svorį santykiu 1: 1, tačiau reikia atsižvelgti į vieną aplinkybę: pirmos grupės žolės turi sudaryti maždaug 1/3 bendro mišinio kiekio. Kuo daugiau žolių įeina į mišinį, tuo geresnių gydymo rezultatų galima tikėtis. Geras mišinys - tai maždaug 11 sudedamųjų dalių. Jei pavyksta parinkti daugiau kaip 20 augalų, mišinį galima vadinti puikiu. 

Iš mišinių galima ruošti antpilus: 2 valgomuosius šaukštus smulkinto mišinio užpilti 400 ml verdančio vandens, palaikyti per naktį termose, ryte nukošti. Išgerti per dieną, padalinus į 3-4 porcijas, likus 15-20 minučių iki valgio. Čia turėtų galioti taisyklė: geriau mažiau, bet dažniau, negu rečiau, bet daugiau. Jei yra sąlygos, gerti gurkšneliais visą dieną. 

Gydantis vaistažolėmis ir atsižvelgiant į bendrą ligonio būklę, reikia palaipsniui mažinti cheminių preparatų vartojimo dozę ir galiausiai visai jų atsisakyti. 

Gydant epilepsiją vaistažolėmis, atsižvelgiama į kelias sąlygas. Pirma - dieta: valgyti kuo mažiau mėsos ir aukščiausios rūšies duonos, kuo daugiau daržovių ir vaisių. Kol gydotės, atsisakykite arbatos ir kavos! Vietoje jų vartokite raudonėlių antpilą (užplikyti kaip arbatą, cukraus dėti pagal skonį). Svarbiausia nepamiršti, kad alkoholis, rūkymas, perdėtas seksualinis aktyvumas kategoriškai nerekomenduojami epileptikui! Taip pat reikėtų laikytis trumpų pasninkų - 2-3 kartus per mėnesį po 3 dienas vartoti tik vegetarišką maistą.

Paralyžiuotos galūnės

Mama paliko man savo vaistinių antpilų užrašus. Vieną iš tų antpilų naudoju ir pati, prieš 2 mėnesius net pagydžiau mūsų namo kaimynei paralyžiuotą ranką. Šiuo vaistu ištrinu ir savo rankas bei kojas, kai jos ima salti ar tirpti dėl blogos kraujotakos. Savaitę patrinu, ir nelieka jokių «skruzdėlyčių» bei tirpimų. Žinoma, po streso ar virusinio peršalimo rankos gali ir vėl imti tirpti, bet patrinu su tuo antpilu, ir viskas praeina. Mamos vaistą ruošiu taip: 30-40 g lauro lapų miltelių užpilu stikline saulėgrąžų aliejaus, maždaug parą palaikau karštoje (50-70oC) orkaitėje. Šiuo tepalu įtrinu paralyžiuotas galūnes.

Pasitarkite su vaistininku ar gydytoju.