Šiuolaikinės technologijos -nacių palikimas?

Televizorius, lazeris, mobilusis telefonas, 3D technologijos - kas galėjo pagalvoti, kad visa tai pirmiausia atsirado nacistinėje Vokietijoje? Bent jau ši hipotezė turi pakankamai nemažai įrodymų.

Ataka iš kosmoso? 

SS generolas ir obergrupenfiureris Hansas Kamleris - viena iš paslaptingiausių Trečiojo reicho figūrų. Nuo 1944-ųjų metų jis vadovavo požeminių gamyklų, kuriose buvo gaminami naikintuvai, statyboms. Kartu su „Škodos“ kompanijos generaliniu direktoriumi SS garbės štandartenfiureriu pulkininku Vilhelmu Fosu jis dirbo prie kažkokio įslaptinto projekto, apie kurį nebuvo žinoma netgi Liuftvafės rei-chsmaršalui Geringui bei ginkluotės ministrui Špejeriui. Apie šį projektą žinojo tik Hitleris ir Himleris, kuriam Kamleris ir Fosas tiesiogiai atsiskaitydavo. 

1945-ųjų m. balandžio 23 d., kai jau galutinai tapo aišku, jog reicho galas jau artinasi, Kamleris išvyko į Austrijoje esantį Ebenzės miestelį.

Šalia šio miestelio dar 1943-ais metais jis ėmė vadovauti milžiniško požeminio komplekso statybai. Siam kompleksui buvo suteiktas kodinis pavadinimas „Zement“. Austrijoje Kamleris ilgai nebuvo, gegužės 4 d. jis išvyko į Prahą. Sis maršrutas, ko gero, buvo pasirinktas tam, kad būtų paimti slapti dokumentai, saugomi „Škodos“ seifuose. 

Pagal oficialią versiją Hansas Kamleris nusižudė 1945-ųjų m. gegužės 9 d. miške tarp Prahos ir Pilzeno. Jo palaidojimo vieta taip ir nebuvo surasta. 1948-ųjų m. rugsėjo 7 d. Berlyno teismas Hansą Kamlerį oficialiai paskelbė mirusiu.

„Varpo“ tėvas

Egzistuoja hipotezė, kad 1945-ųjų m. gegužės mėnesį amerikiečių armija užėmė Pilzeną, kuris buvo sovietų okupacinėje zonoje. Ten JAV karinės žvalgybos karininkai nagrinėjo SS tyrimų centro, įrengto „Škodos“ fabrike, dokumentaciją. 

Amerikiečiai manė, kad vokiečiai kūrė branduolinį ginklą. Tačiau šį kartą buvo ne taip - Kamlerio vadovaujamose gamyklose buvo gaminami reaktyviniai naikintuvai, zenitiniai lazeriai, kita ginkluotė. Jis taip pat kuravo darbus, susijusius su „Saulės patranka“. Tai turėjo būti maždaug 200 m skersmens veidrodis, koncentruojantis Saulės energiją. Jeigu toks ginklas būtų buvęs sukurtas, jo pagalba per keletą sekundžių būtų buvę galima sudeginti ištisus miestus. Laimei, Hitleris atsisakė šio projekto kaip pernelyg brangaus... 

Kaip mano lenkų žurnalistas ir istorikas Igoris Vitkovskis, pagrindinis Kamlerio projektas buvo kosminis ginklas. Jis vadinosi „Die Glocke“, kas išvertus reiškia „varpas“. Būtent dėl to Hansas Kamleris kartais buvo vadinamas „Varpo“ tėvu. Jei tikėti Vilhelmo Foso parodymais, naciai šios technologijos pagalba ruošėsi sunaikinti Maskvą, Londoną ir Niujorką. Įrenginys iš tiesų buvo panašus į didžiulį varpą, kurį sudarė du švininiai cilindrai, besisukantys priešingomis kryptimis ir užpildyti nežinoma medžiaga. 

Amerikiečius, užėmusius Kamlerio archyvą, mažai domino dokumentai, susiję su „Varpu“, nes tai nebuvo branduolinis ginklas. Dokumentai buvo perduoti sovietų žvalgybai. Dabar, nepatikrintais duomenimis, jie yra saugomi Rusijos Federacijos Gynybos ministerijos archyve ir pažymėti grifu „Slapta“. 

Apie Hanso Kamlerio likimą yra iškelta dar viena versija - karo pabaigoje opergrupenfiureris perėjo į amerikiečių pusę, kurie jam leido išvykti į Argentiną mainais už tai, kad jiems perdavė savo slaptus kūrinius... 

Nuo televizoriaus iki mobiliojo telefono

Naciai užsiėmė ne vien tik ginkluotės kūrimu. Teigiama, kad pirmieji televizorių modeliai buvo rodomi 1938-ais metais Berlyne vykusioje parodoje. 

Dar 1934-ais metais reicho specialistai ėmė kurtį „lazerinį spindulį“. Jo pagrindinė paskirtis buvo apakinti priešininko lėktuvų pilotus. Šio įrenginio kūrimas buvo baigtas, kai iki karo pabaigos liko vos savaitė... 

Nuo 1945-ųjų m. vasario mėnesio Hansas Kamleris be kitų projektų dirbo ties „miniatiūriniu nešiojamu ryšio aparatu“. Norvegų tyrinėtojas Gudrunas Stensenas rašo: „Panašu, kad be brėžinių iš Kamlerio centro nebūtų ir mobiliojo telefono. Jo sukūrimui būtų prisireikę mažiausiai 100 metų“. 

GPS nuo „blondinės“

Korinio ryšio sistemos atsiradimui mes turime būti dėkingi Heidei Lamar - garsiai amerikiečių aktorei ir buvusiai karinių gamyklų, gaminusių ginklus Trečiajam reichui, savininko sutuoktinei.

Hedviga Eva Marija Kisler gimė Vienoje. Ji anksti pradėjo filmuotis, ir tai buvo gana atviros erotinės scenos. Kai merginai buvo 19 metų, jos tėvai, kuriems nepatiko toks dukros gyvenimo būdas, ištekino ją už ginklų magnato Frico Mandlio. Šis buvo toks pavydus, jog uždraudė žmonai filmuotis ir reikalavo, kad ši visur jį lydėtų. Karinėse vyro gamyklose Hedviga galėjo išstudijuoti daugelio ginklų veikimo principus. Visa tai jai vėliau labai padėjo. 

Po ketverių metų bendro gyvenimo jauna moteris pabėgo nuo savo vyro ir iškeliavo į Londoną. Vėliau ji persikėlė į Niujorką, kur tęsė aktorės karjerą. 

Tačiau mus domina ne Heidės Lamar (tokį pseudonimą pasirinko aktorė) pasiekimai kine. Įdomiausia tai, kad viena iš garsiausių Holivudo žvaigždžių tapo... išradėja! Ji neturėjo jokio mokslinio ar techninio išsilavinimo, o jos bagažą sudarė žinios apie ginklus, kurias ji gavo, kai buvo ištekėjusi už pirmojo vyro. 

1942-ais metais Lamar kartu su žinomu avangardistu ir kompozitoriumi Džordžu Anteilu užpatentavo „dažnuminio skenavimo“ technologiją, kuri leido per atstumą valdyti torpedas.

Šis išradimas sudaro GPS (Global Positioning System - globalios po-zicionavimo sistemos) pagrindą. Be šios sistemos šiandien nebūtų galimas GSM standarto ryšys. Dabar lapkričio 9-oji - Heidės Lamar gimimo diena -JAV pažymima kaip Išradėjo diena. 
Stereo propaganda

Tradiciškai teigiama, kad trimačio filmavimo technologija buvo sukurta Holivude 6-ame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Tačiau visai neseniai žinomas australų režisierius Filipas Mora, kuris jau beveik 40 metų tiria Trečiojo reicho kino meno istoriją, Berlyno archyvuose atsitiktinai aptiko apdulkėjusias dviejų 3D filmų kopijas. 

Mora išgarsėjo kaip dokumentinio filmo „Svastika“, kuriame buvo panaudoti kadrai iš namų filmų su Adolfu Hitleriu, kadrai. Šiuos filmus nufilmavo Eva Braun viloje Bavarijoje. Dabartiniu metu režisierius dirba ties nauju dokumentiniu projektu, skirtu nacių propagandos aparato manipuliacijoms, siekiant kontroliuoti Vokietijos gyventojus.

Darbo eigoje Mora ėmėsi studijuoti Gebelso Propagandos ministerijos archyvus Berlyne. Ten jis ir aptiko du trimačius filmus su atžyma „Raum Film“ („erdvinis kinas“). Paaiškėjo, kad šie filmai buvo nufilmuoti nepriklausomoje studijoje ministerijos užsakymu. Panašu, kad filmavimui buvo naudojamos dvi kameros ir prieš jas įrengta prizmė. Atrodo, kad šios juostos labai didelio susidomėjimo nesulaukė, todėl jos buvo užmirštos. Nufilmuota 35-ų mm juostoje ir kiekvienas filmas trunka po pusę valandos. 

Vienas filmas pavadintas „Tai taip realu, kad galima paliesti“. Filme veiksmas vyksta pikniko metu, ant žiūrovų tykšta kepamų dešrelių taukai... Antrajame filme pasakojama apie 6-ių merginų kompaniją, kuri poilsio dieną leidosi į žygį. 

Filipas Mora pareiškė, kad šių filmų kokybė yra fantastiška. 

Gali būti, kad tai dar ne paskutinis siurprizas, kurį mums paliko pažengęs Trečiojo reicho mokslas. Matyt ne be reikalo yra sakoma, kad viskas, kas nauja - tai užmiršta sena.