Pavogtas ir sunaikintas mėnulis galėjo pakeisti Veneros sukimąsi

Venera iš tiesų yra keista Žemės dvynė. Nepaisant panašaus dydžio, planetos atmosfera tokia tanki ir karšta, kad jei atsidurtumėte jos paviršiuje, ji jus sutraiškytų ir užvirintų. Kosminiai keistumai tuo nesibaigia. Visos kitos planetos sukasi apie savo ašį prieš laikrodžio rodyklę, tačiau Venera sukasi pagal laikrodžio rodyklę. Ji tarsi apversta aukštyn kojomis, palyginti su kitais pagrindiniais Saulės sistemos dalyviais. To priežastis neaiški, tačiau, pasak naujojo pasiūlymo, Venera pagauna, o paskui sunaikina Mėnulį.

Žemę taip pat veikia jos pačios mėnulis. Mėnulis stabilizuoja ir lėtina planetos sukimąsi. Veneros atveju naujasis hipotetinis mėnulis padarė dar daugiau. Tyrėjai Valerijus Makarovas iš JAV karinio jūrų laivyno observatorijos Vašingtone ir Aleksejus Goldinas iš "Teza Technologies" Čikagoje nori, kad atsigręžtume į Saulės sistemos formavimosi pradžią. Tai buvo laikas, kai uolinės planetos buvo sukaupusios didžiąją dalį savo masės, tačiau joms dar buvo likę daug statybinių elementų.

Iš jų Venera galėjo užvaldyti milžinišką planetą. Mokslininkų duetas ištyrė šimtus tūkstančių simuliacijų ir rado scenarijus, kurie, jų manymu, yra įmanomi ir gali paaiškinti dabartines Veneros savybes. Pirma, Mėnulio pagavimas būtų retrogradinis. Tai reiškia, kad jis apskriejo Venerą priešinga kryptimi. Daroma prielaida, kad tuo metu Venera sukosi ta pačia kryptimi kaip ir kitos planetos.

Šio mėnulio judėjimas būtų sukėlęs potvynius ir atoslūgius, kurie būtų sulėtinę Veneros sukimąsi, jei mėnulis būtų galėjęs išbūti šalia jos ilgiau nei 10 000 metų. Tai lengviau pasakyti nei padaryti. Sulaikant Mėnulį, Venerai būtų sunku išsilaikyti taip arti Saulės. Ir nesvarbu, ar ji pagavo Mėnulį, ar susiformavo dėl stipraus smūgio, kaip mūsų Mėnulis. Šiame scenarijuje pagrobtą mėnulį išsaugojo aplink Venerą esanti medžiaga, kuri pašalina orbitinę energiją. Tačiau už tai tenka sumokėti tam tikrą kainą.

Dažni susidūrimai, potvyniai ir atoslūgiai bei orbitinis judėjimas galiausiai priartino Mėnulį per arti planetos. Veikiamas Veneros gravitacijos, mėnulis suskilo, ir jo sudužusios liekanos galiausiai nukrito į žemutinį pasaulį. 

Komanda pavadino mėnulį Nate. Manoma, kad Džovanis Kasinis (Giovanni Cassini), Titano ir Saturno žiedų atradėjas, matė tokį mėnulį aplink Venerą, ir kelis šimtmečius žmonės pranešinėjo apie šio hipotetinio objekto buvimą. Tikriausiai jie matė žvaigždes, kurios atsitiktinai buvo netoli planetos.

Šis scenarijus nėra vienintelis, kuriuo siekiama paaiškinti, kodėl Venera skrieja tokia orbita, kokia ji skrieja: atvirkščiai mūsų požiūriu ir labai lėtai. Vienam piruetui aplink savo ašį atlikti Venera sugaišta apie 243 Žemės dienas. Kitos keisto sukimosi versijos siejamos su gravitacine sąveika su Saule, tankios atmosferos įtaka ir dideliu susidūrimu, panašiu į tą, dėl kurio Uranas apsivertė ant šono.

Tyrimas paskelbtas žurnale "Universe".

Atpalaiduojantys miško garsai ir paukščių giesmės: