Marso krateryje Jezero rasta dviejų ežerų požymių

Marsaeigis "Perseverance" radaru ištyrė nuosėdų struktūrą Jezero kraterio dugne ir rado įrodymų, kad šioje Marso paviršiaus įduboje skirtingais geologiniais laikotarpiais egzistavo du ežerai. Apie tai pranešė Kalifornijos universiteto Los Andžele (UCLA) spaudos tarnyba.

"Perseverance" laive esantis RIFMAX radaro prietaisas aptiko du ežerų nuosėdinių uolienų sluoksnius, esančius tarp nuosėdų, susidariusių veikiant skirtingoms erozijos formoms. Šie ežerų egzistavimo pėdsakai labai panašūs į tai, kaip panašios uolienos atrodo Žemėje, o tai patvirtino hipotezę apie šių vandens telkinių egzistavimą Jezero krateryje", - teigiama pranešime.

Tokią išvadą padarė JAV ir Europos planetologų komanda, vadovaujama Kalifornijos universiteto profesoriaus Deivido Peidžo, nagrinėdama duomenis, kuriuos nuo 2022 m. gegužės iki gruodžio mėn. surinko roveris "Perseverance". Per tą laiką penktasis NASA roveris keliavo tarp dviejų sričių Džezero kraterio dugne, kurias mokslininkai pavadino "Hawksbill Gap" ir "Nooksack Ledge".

Kaip aiškina mokslininkai, šias sritis skiria gana didelis atstumas - apie 700 metrų, tačiau jos yra skirtinguose kraterio dugno regionuose, iš kurių vienas, kaip spėjama, buvo senovinio išdžiūvusio ežero dugnas, o kitas - į jį įtekančios Marso upės delta. Mokslininkai pasinaudojo šiais skirtumais ir, naudodami "Perseverance" laive esantį RIFMAX radarą, atliko išsamų nuosėdų struktūros Jezero kraterio dugne tyrimą.

Radarų duomenų analizė parodė, kad daugumoje roverio tirtų vietų Džezero kraterio dugne yra keturi lygiagretūs uolienų sluoksniai. Du iš jų savo struktūra panašūs į nuosėdas, esančias sausumos ežerų dugne, o kiti du skiria šiuos sluoksnius ir susideda iš akmenukų, nuolaužų ir kitų erozijos pėdsakų. Šių sluoksnių egzistavimas rodo, kad skirtingose geologinėse epochose ežero dugne buvo du skirtingi ežerai, iš kurių vieno ribos laikui bėgant smarkiai keitėsi.

Mokslininkai tikisi, kad tolesni šių uolienų sluoksnių skirtinguose kraterio regionuose tyrimai padės suprasti, kada ir kokiomis sąlygomis šie telkiniai atsirado, kaip keitėsi jų ribos ir kodėl jie nustojo egzistuoti. Šiuo požiūriu ypač vertingi yra uolienų pavyzdžiai iš Džezero, kuriuos į Žemę pristatys speciali NASA ir ESA misija.
Marso gyvybės paieškos

Pirmuosius roverio "Perseverance" planus NASA paskelbė 2012 m. gruodžio mėn. Penktasis NASA roveris, kuris yra artimas savo pirmtako "Curiosity" roverio analogas, į kosmosą buvo paleistas 2020 m. liepos pabaigoje, 2021 m. vasarį jis sėkmingai nusileido Marse. Po to "Perseverance" sėkmingai paleido į Marso atmosferą savo pirmąją skraidančią transporto priemonę - sraigtasparnį "Ingenuity" - ir pradėjo tyrinėti planetą, be kita ko, ieškoti galimų gyvybės požymių.

Dabar "Perseverance" roveris ne tik tiria Marso nuosėdų nuosėdų savybes, bet ir renka jų mėginius specialioje spintoje, įrengtoje jo borte. Saugomas iškasenas į Žemę grąžins speciali bendra Europos kosmoso agentūros ir NASA misija MSR, kuri į Raudonąją planetą bus išsiųsta ne anksčiau kaip 2033 m.

P.S. O, ką jūs manote? Palikite komentarą...