Brazilijoje aptikta milžiniškos varliagyvės fosilija

Paleontologų komanda iš Pampos federalinio universiteto, Vale do San Francisko federalinio universiteto, Prinstono universiteto ir Harvardo universiteto Brazilijoje aptiko suakmenėjusias milžiniškos varliagyvės liekanas, kurios priskirtos iki šiol mokslui nežinomai rūšiai ir genčiai.

Kaip rašo "Sci News", suakmenėjusi kaukolė buvo rasta 2022 m. rugpjūčio mėn. nuosėdinių uolienų Sanga do Cabral formacijoje. Nauja senovinių padarų rūšis pavadinta Kwatisuchus rosai. Mokslininkų vertinimu, šie varliagyviai mūsų planetoje klajojo ankstyvojo triaso laikotarpiu, maždaug prieš 249 mln. metų. Sprendžiant iš aprašymo, atrastasis Kwatisuchus rosai atstovas buvo maždaug pusantro metro ilgio.

Mokslininkai šiuos padarus priskyrė nedidelei triaso laikotarpiu gyvenusių milžiniškų į krokodilus panašių varliagyvių Benthouchidae grupei. Beje, šios grupės atstovai siekė 2,5 metro ilgio, gyveno daugiausia vandenyje, apsigyveno upėse ir ežeruose.

"Kwatisuchus rosai" galima drąsiai priskirti Benthouchidae, stereospondilų būriui, kurio paplitimas anksčiau apsiribojo Rytų Europos platforma", - sako paleontologas Felipe Pineiro. - Filogenetinė analizė patvirtina, kad naujoji gentis yra susijusi su Trematosaurus linija, nes yra artimai gimininga Benthosuchus genčiai."

Mokslininko teigimu, šios varliagyvės buvo stebėtinai atsparios. Jie gyveno aplinkoje, kurią nuniokojo didžiausias istorijoje masinis išnykimas. "Kadangi Temnospondyli varliagyviai buvo gyvūnai, prisitaikę prie didelio aplinkos streso sąlygų, jos plačiai paplito visame pasaulyje, - tęsia Pineiro. - "Jų tyrimas padeda suprasti, kaip masinis išnykimas paveikė planetą.

"Tai buvo pati įvairiausia primityviųjų keturkojų grupė, užfiksuota visuose Žemės žemynuose, - priduria tyrimo bendraautorius daktaras Estevanas Eltinkas. - Temnospondyli išgyveno didžiausią visų laikų masinį išmirimą. Jų istorija apima daugybę geologinių laikotarpių ir per milijonus savo egzistavimo metų jie patyrė kelis išnykimo etapus."