«Smitsono institutą pribloškė urvuose aptiktos 2,2-2,5 metro aukščio mumijos»

Straipsnis paskelbtas 1935 m. gruodžio 31 d. laikraštyje "San Jose News". Panašių publikacijų apie milžiniško dydžio mumijų, skeletų ir kt. atradimus XVIII ir XIX a. spaudoje būta daug.

Dabar "oficialioji istorija" tikina, kad visos šios publikacijos buvo "laikraštinės antys", gerai, kad Smitsono instituto ir valdžios institucijų pastangomis visi daiktiniai įrodymai buvo išimti, sunaikinti arba paslėpti slaptavietėse. Senovės (arba ne tokios senos) milžinų istorija buvo kruopščiai išvalyta visame pasaulyje.

Vis dėlto man pavyko surasti nuotraukos, iš kurios buvo atspausdintas atspaudas laikraštyje, šaltinį.

"Tyrinėtojas Paxsonas Hayesas apžiūrinėja milžino mumijos, kurią aptiko giliame urve, iki šiol netyrinėtoje Sonoros (Meksika) vietovėje, galvą. Mumifikuoti palaikai buvo 7 pėdų aukščio ir išlikę puikios būklės. Kartu su mumijomis rasti kukurūzai buvo perduoti mokslininkams".

Nuotraukoje - tyrėjas Paxsonas Hayesas (Paxson Hayes) užfiksuotas laikantis vienos iš 2 metrų 20 cm aukščio mumijų, kurias aptiko tyrinėdamas Sonoros indėnų šalies Meksikoje laukinę gamtą, galvą.

Neseniai į Los Andželą grįžęs P. Hayesas pasakojo apie Sonoroje atrastą urvą, didesnį už Karlsbado urvus Naujojoje Meksikoje. Mumijos galvą saugojo didžiulis šalmas.

Be pirmojo straipsnio, paskelbto 1935 m., vėliau apie šį atradimą buvo daug publikacijų įvairiuose autoritetinguose leidiniuose. Pavyzdžiui, 1937 m. liepos 22 d. laikraštis "Washington Post" pranešė:

"Smitsono institutas apstulbintas urvuose aptiktos 7 pėdų dydžio mumijos". Apie Paxson C. Hayesą ir J. Barnesą iš straipsnio sužinome štai ką:

"Su keliomis dešimtimis gyvių (visos gyvos) ir priešistorinio milžino (visai negyvo) laidojimo drabužiais, sukrautais į jų priekabą, jie vakar sustojo Vašingtone, kad padidintų susidomėjimą savo unikaliomis veiklos sritimis.

Herpetologiniu požiūriu jų atvykimo iš Kalifornijos tikslas buvo padovanoti prezidentui Ruzveltui 15 dūminių gyvatės, 10 Kalifornijos ir Meksikos tarakonų bei 8 pėdų mažą meksikietiškąjį boa, kuris buvo išsiritęs. Marvinas K. Makintairas (McIntyre) juos priėmė Baltuosiuose rūmuose, padėkojo ir pasiūlė zoologijos sodo roplių namus kaip bene geriausią vietą gyvatėms laikyti. Zoologijos sodo direktoriaus pavaduotojas daktaras Ernestas P. Volkeris (Ernest P. Walker) oficialiai pasveikino gyvates naujuose namuose.

Po to svečiai į Smitsono institutą atvyko su priešistoriniais laidojimo drabužiais ir keturkoja taburete, kurią aptiko laidojimo oloje šiaurinėje Sonoros valstijoje, Meksikoje.

Kaliforniečiai paaiškino, kad urve, viename iš 18 jų aptiktų, yra gerai išsilaikiusių mumijų rasės, kurios vidutinis ūgis siekė daugiau kaip 6,5-8 pėdų (1,98-2,43 m). Urvai išsibarstę 450 kvadratinių mylių (1 165 kvadratinių kilometrų) plote. Hayesas, kuris ką tik grįžo iš penktosios ekspedicijos į urvus, apie jų egzistavimą sužinojo iš Meksikoje gyvenančių Yaqui indėnų."