Naujas mėginys iš Marso rodo gyvybės požymius

Marso uolienų mėginys, kurį nuo Raudonosios planetos paviršiaus paėmė marsaeigis "Perseverance", gali būti stipriausias iki šiol žinomas įrodymas apie galimą gyvybės egzistavimą senovėje.

Kaip praneša Space.com su nuoroda į JAV kosmoso agentūrą NASA, uolienos mėginys, kurį marsaeigis "Perseverance" atrinko Marso krateryje Jezero, itin suintrigavo mokslininkus.

Pasak misijoje "Perseverance" dalyvavusio Kalifornijos technologijos instituto darbuotojo Keneto Farlio (Kenneth Farley), mėginyje aptiktas hidratuotas silicio dioksidas. Šis mineralas aptinkamas Žemėje, o palyginus Marso uolieną su Žemės, paaiškėjo, kad Raudonojoje planetoje rastas mineralas "turi didžiausią potencialą išsaugoti senovinės gyvybės požymius".

"Intriguojantis mėginys ir dar du panašūs mėginiai, paimti tuo pačiu metu, dabar yra laive "Perseverance", - primena Farlis. - "Juose yra didelis kiekis karbonatų ir silicio dioksido, o tai aiškiai rodo, kad juos formuojant dominavo skystas vanduo.

Taigi, mineralai dar kartą įrodo faktą, kad skysto pavidalo vandens senovės Marse vis dar buvo. O skystas vanduo laikomas pagrindine mums žinomos gyvybės atsiradimo ir vystymosi sąlyga. Štai kodėl mėginys buvo toks įdomus mokslininkams.

"Tačiau lieka neaišku, ar šis vanduo buvo paviršinis ežero ar upės vanduo, ar požeminis vanduo", - pridūrė Farlis. - Tačiau bet kuris iš rastų mėginių gali rodyti seną, daugiau nei 3,4 mlrd. metų senumo, gyvenamąją Marso aplinką. Šiuose mėginiuose gali būti išlikę biologinių požymių. Todėl labai svarbu juos pargabenti į Žemę tolesniems tyrimams".