Meilė ir praradimas: kelionė į naują gyvenimą

Gyvenimas po artimo žmogaus praradimo gali būti sudėtingas ir kupinas neaiškumų. Kai jauna moteris neteko mylimo tėvo, ji stojo prieš sunkų pasirinkimą: ieškoti meilės ir palaikymo. Pasirinkusi vyresnį partnerį, ji tikėjosi rasti stabilumą, tačiau greitai suprato, kad patikimumas ir gerumas ne visada priklauso nuo amžiaus. Ši jos kelionė į naują gyvenimą atskleidžia, kaip svarbu atpažinti tikrąją meilę ir pasitikėjimą.

Aš tėčio dukrelė. Turėjau nuostabų tėvą — patikimą ir mylintį. Mamai jis buvo puikus vyras. Deja, tėtis mirė anksti. Kai tai nutiko, man buvo vos per 20. Staiga pasijutau visiškai bejėgė.

Po tėvo mirties pradėjau svarstyti apie santuoką. Rinkausi iš žymiai vyresnių vyriškių. Žinoma, supratau, kad ne visi jie tokie, kaip tėvas. Logika buvo tokia — su metais vyrai dažnai nurimsta, sumažėja nerūpestingumas, tad moteris su tokiu „su amžiumi nurimusiu“ vyru gali būti rami.

– Julija, o tu nemanai, kad tikrų vyrų yra ir tarp tavo bendraamžių? – sakė man Kasparas, kuris buvo mane įsimylėjęs nuo mokyklos. Jis buvo mano draugas, tačiau man reikėjo daugiau patikimumo.

Aš neturėjau dvasinių jėgų po tėvo mirties, kad patirčiau sukrėtimus. Vėjai galvoje man atrodė per daug rizikingi. Paskui atsakiau:

– Kasparai, dar nežinia, koks žmogus iš tavęs bus. Aš jau geriau išsirinksiu ką nors vyresnį, ten viskas aišku.

Nors Kasparas mane įtikino, kad jis irgi pilnavertis ir patikimas, aš juo netikėjau. Jis visada buvo gražuoliukas, o gražus vyras, mano manymu, negali būti ištikimas.

Taigi pasirinkau Giedrių, 39 metų, nelabai turtingą, visai ne gražuolį, bet protingą eruditą. Man atrodė, kad toks žmogus mane nešios ant rankų. Klydau.

Kai tik už jo ištekėjau, mūsų dialogai dažnai prasidėdavo maždaug taip:

– Julija, tau gerai būtų sulieknėti. Reikia mažiau valgyti, – jis pasirodė kaip reta šykštus. Aš svėriau apie 55 kg, apie jokį pilnumą nebuvo kalbos. Tai buvo jo būdas mažinti mano savivertę.

– Giedriau, kalbi nesąmones. Pavydi, ar ką? – man buvo net nepatogu dėl jo.

– O ko man pavydėti? Aplink tiek jaunų ir gražių! – atsakinėjo jis įžūliai.

Jis reikalavo, kad kuo greičiau susilauktume vaiko, tačiau jaučiausi, kad būsimi sunkumai nebuvo mano planuose. Todėl naudojau spiralę ir vyrui nieko nesakiau.

Norėjau rasti jam pateisinimų, bet jis tapo pirmuoju mano vyru ir labai norėjosi, kad ir paskutiniu. Tačiau netrukus paaiškėjo daugiau detalių. Jis turėjo vaikų iš pirmos santuokos, nors nieko apie juos nesakė. Giedrius jiems beveik nepadėjo, o apie buvusiąją kalbėjo bjauriai.

Vieną dieną jis ant manęs šaukė ir net metė į mane puodelį, sudarydamas kraujavimą.

Po šito galutinai supratau, kad reikia išeiti.

– Kasparai, ką man daryti? Aš jo bijau. Pasakė, kad jei sugalvosiu išeiti, sulaužys man kojas, – pasakiau Kasparui.

– Tu tikrai nusprendei jį palikti? Paskui nesakysi man, kad gailiesi? – paklausė jis, kai papasakojau apie savo situaciją.

Linktelėjau. Tada jis pasiūlė planą: pasakyti, kad aš išeinu pas jį. Jei vyras elgsis įžūliai, Kasparas buvo pasiruošęs apginti mane.

Kai atėjo laikas, Giedrius tiesiog pasakė žodžius, kurių aš nekartosiu. Tačiau tokių įžeidimų tikrai nenusipelniau.

– Na ir čiuožk pas savo baltapūkį, – suriko jis atsisveikinimui.

Kasparas priėmė mane į savo namus. Pusantrų metų laikiausi distancijos, bet galiausiai nusprendžiau, kad reikia priimti jo pasiūlymą.

Kasparas mane apgynė ir nieko nereikalavo mainais. Jis kantriai laukė, kol pati priimsiu sprendimą.

Niekas taip nepavergia moters širdies, kaip vyro gebėjimas ginti ir rūpintis, nesvarbu, kiek jam metų. Galų gale, tai, kas atrodė kaip didžiausia klaida, tapo mano didžiausia dovana.

Supratau, kad patikimumas ir pagarba yra kur kas svarbiau nei išvaizda ar amžius. Ir nors mano kelias nebuvo rožėmis klotas, aš atradau tikrąjį tikrumą ir laimę ten, kur mažiausiai to tikėjausi.

Nors straipsnyje aprašyta situacija remiasi asmeniniais išgyvenimais, psichologai teigia, kad po praradimo jauni žmonės dažnai ieško stabilumo santykiuose. Naujausi tyrimai parodė, kad emocinis palaikymas ir sąžiningumas yra svarbesni už fizinį patrauklumą, ypač po sunkių gyvenimo situacijų.