El Barranc de la Boella: Akmens technologijos revoliucija Europoje

Maždaug prieš 900 tūkst. metų Ispanijoje vyko revoliucinis technologinis šuolis, kai buvo atrasta „akmens technologijos 2.0“. Santjago de Kompostelos universiteto antropologų komanda, vadovaujama Diego Lombao, aptiko El Barranc de la Boella vietovėje pažangius akmeninius įrankius, kurie rodo mūsų protėvių išradingumą ir gebėjimą planuoti. Šis atradimas suteikia naujų įžvalgų apie ankstyvą žmonių evoliuciją ir socialinę elgseną.

Apie 900 tūkst. metų Ispanijoje įvyko revoliucinis technologinis šuolis, žinomas kaip „akmens technologijos 2.0“, kai Santjago de Kompostelos universiteto antropologas Diego Lombao ir jo komanda aptiko ankstyviausią Europoje pažangių akmeninių įrankių techniką. Šis atradimas, padarytas El Barranc de la Boella vietovėje, yra svarbus, nes datuojamas laikotarpiu, kai šiuolaikiniai žmonės ir neandertaliečiai dar nebuvo atskirti evoliuciniu keliu, todėl šiuos įrankius galėjo kurti mūsų bendri protėviai ar išnykusios žmonių rūšys, skelbia „Live Science“.

„El Barranc de la Boella vietovėje stebėta technologinė elgsena rodo reikšmingą technologinę pažangą ir išankstinę elgseną“, – rašo D. Lombao. Naujausi analizės rezultatai parodė, kad įrankių gamybos metodai sekė bendrą šabloną, leidžiantį pasiekti nuoseklius rezultatus. Tai rodo, kad senovės žmonės kūrė didesnius ir labiau pritaikytus įrankius, atitinkančius konkrečius poreikius, kas liudija apie aukštą planavimo ir strateginio mąstymo lygį.

Seniausi iki šiol žinomi akmeniniai įrankiai, priskiriami Oldowano kultūrai, datuojami beveik trimis milijonais metų. Tačiau D. Lombao ir jo kolegos atrado, kad El Barranc de la Boella buvo sukurti sudėtingesnių 2 būdo technikų pavyzdžiai, kurie nuolat tobulino ašmenų gamybą ir naudodavo įvairias medžiagas, tokias kaip kaulas ir medis, kad suformuotų simetriškus įrankius.

Ši radimvietė rodo, kad senovės homininai išvystė sudėtingą gamybos procesą, renkantys įvairias vietines medžiagas kirviams ir kirtikliams, priklausomai nuo jų funkcijos – pavyzdžiui, titnagą mažesniems įrankiams ir skalūną didesniems.

„Barranc de la Boella yra unikalus homininų technologinių pokyčių liudijimas Europoje tuo metu, kai įrankiai buvo ne tik utilitarūs, bet ir susiję su sudėtingu planavimu ir efektyvesniu išteklių naudojimu“, – pažymi D. Lombao.

Tyrėjai taip pat pastebėjo, kad kai kurios technikos galėjo plisti su migracija, o ne vystytis vietoje. El Barranc de la Boella įrankiai atitinka kitų radinių, pavyzdžiui, Ubeidijos radimvietės, ypatybes. „Mes siūlome versiją, kad El Barranc de la Boella gali reikšti ankstyvą ašelio kultūros sklaidą iš Afrikos maždaug prieš 1,4 mln. metų“, – rašo tyrėjai.

Šie įrankiai yra svarbūs, nes jie rodo ankstyvą kognityvinių gebėjimų naudojimą, apimantį įžvalgumą ir planavimą. D. Lombao teigia, kad „šis radimvietė mums rodo, kad technologinės inovacijos nebuvo linijinės, o atsirado dėl kelių populiacijos sklaidos bangų ir laipsniško naujų technologinių elgsenų atvykimo į Europą iš Afrikos“.

Maždaug po 300 tūkst. metų žmonija padarė dar vieną technologinį šuolį, pradėdama kaupimo kultūrą, kurios pavyzdžiai išliko ir iki šiol. Ši nuolatinė inovacijų grandinė liudija apie nuolatinį žmonių gebėjimą prisitaikyti ir tobulėti, ieškant naujų būdų spręsti gyvenimo iššūkius.

Šis tyrimas paskelbtas žurnale „Journal of Paleolithic Archaeology“.

Neseniai atlikti tyrimai patvirtino, kad El Barranc de la Boella įrankiai atspindi sudėtingą planavimą ir technologinį meistriškumą, galėdami būti susiję su ankstyvosios ašelio kultūros sklaida iš Afrikos. Ši technologinė pažanga rodo, kad senovės žmonės ne tik gamino įrankius, bet ir juos pritaikė specifiniams poreikiams.