Afantazija: Smegenų Reakcija į Vaizdus

Afantazija - reiškinys, kai žmonės nesugeba kurti vaizdų savo mintyse, dažnai laikytas paslaptinga ir mažai ištirta būkle. Tačiau naujausias tyrimas, publikuotas "Current Biology", atskleidžia, kad net ir šių žmonių smegenys reaguoja į vizualinius dirgiklius, nors ir kitaip, nei mes galėtume tikėtis. Šis atradimas kelia klausimų apie vizualizacijos ir suvokimo procesus, ir kaip mes galime geriau suprasti ir padėti afantazija sergantiems žmonėms.

Neseniai žurnale "Current Biology" paskelbtas tyrimas atskleidžia, kaip afantazija sergančių žmonių smegenys reaguoja į vizualinius dirgiklius. Nors šie žmonės negali kurti aiškių vaizdų savo sąmonėje, tyrimas rodo, kad jų smegenų veikla, bandant vizualizuoti, vis tiek egzistuoja. Apie tai rašo "Live Science".

Afantazija yra būklė, kai žmogus negali sukurti minčių vaizdų. Tačiau naujas tyrimas parodė, kad šie žmonės gali turėti vaizduotės modelius, nors jų suvokimas gali būti iškreiptas. Naujojo Pietų Velso universiteto profesorius Joel Pearson, tyrimo bendraautorius, pastebėjo, kad signalai, kurie atsiranda smegenyse, gali būti "iškreipti arba ištempti", kol tampa sąmoningi.

Tyrimo dalyviai buvo 14 žmonių su afantazija ir 18 be šios būklės. Mokslininkai naudojo metodą, vadinamą "binokuliniu konfliktu", kai dalyviams buvo rodomi du skirtingų spalvų dryžuoti raštai. Šis metodas leidžia ištirti, kaip smegenys apdoroja vizualinę informaciją, nes jos negali visiškai sujungti signalų iš abiejų akių.

Rezultatai parodė, kad žmonės, gebantys vizualizuoti, galėjo paveikti raštų suvokimą, tačiau dalyviai su afantazija tai darė rečiau. Pearsonas paaiškino, kad kuo ryškesnis mintinis vaizdas, tuo didesnė tikimybė, kad jis paveiks suvokimą.

Smegenų veiklai analizuoti buvo naudojama funkcinė magnetinio rezonanso tomografija (fMRT), leidžianti sekti deguonies srautą į skirtingas smegenų sritis. Mokslininkai nustatė, kad visų dalyvių pirminėje regimoje žievėje buvo padidėjusi veikla tiek matant raštus, tiek bandant juos vizualizuoti. Tačiau afantazija sergančių žmonių smegenų veikla buvo šiek tiek mažesnė, kas rodo skirtumus informacijos apdorojime. Įdomu, kad afantazija sergančių žmonių vizualinės informacijos apdorojimas gali vykti kitaip: tradiciškai dešiniojo akies matomi vaizdai yra apdorojami kairiajame smegenų pusrutulyje ir atvirkščiai, tačiau šiuo atveju ši schema gali būti sutrikdyta.

Mokslininkai taip pat mokė algoritmus atpažinti smegenų veiklą per testus, ir jie sėkmingai nustatė vizualinius vaizdus abiejose grupėse. Tačiau afantazija sergančių žmonių smegenyse nebuvo pastebėta kryžminio signalų dekodavimo, kas gali rodyti esminį skirtumą informacijos apdorojimo procese.

Nors tyrimo rezultatai neatskleidžia, kodėl afantazija sergantys žmonės negali matyti vaizdų savo sąmonėje, Pearsonas planuoja tolesnius eksperimentus, siekdamas giliau ištirti šį reiškinį. Jis pažymėjo, kad darbas šioje srityje primena detektyvinę istoriją, ir jis nori išsiaiškinti, kas vyksta regimoje žievėje.

Mokslininkai pabrėžė, kad tyrimo rezultatai yra preliminarūs ir reikalauja tolesnio tyrimo.

Papildymas: Šis tyrimas gali turėti reikšmingos įtakos ne tik mokslo bendruomenei, bet ir praktinėje srityje, pavyzdžiui, kuriant naujas terapijas ar mokymo metodus, pritaikytus žmonėms su afantazija. Taip pat šie atradimai gali padėti geriau suprasti, kaip vizualizacija veikia mokymosi procesą ir atminties formavimąsi.

Naujausios žinios apie afantaziją ir smegenų tyrimus:

• 2024 m. tyrimai: Naujausi tyrimai apie afantaziją buvo publikuoti 2024 metais. Pavyzdžiui, žurnale "Nature Neuroscience" buvo paskelbtas tyrimas, kur tyrėjai naudojo fMRI, kad ištirtų, kaip afantazija sergantys žmonės apdoroja vizualinę informaciją. Nors šie žmonės negali sąmoningai kurti vaizdų, tyrimai parodė, kad yra tam tikra smegenų veikla, kuri gali atspindėti bandymus vizualizuoti.

• Technologijų taikymas: Nauji metodai, kaip funkcionalioji magnetinio rezonanso tomografija (fMRI) ir elektroencefalografija (EEG), vis plačiau naudojami siekiant suprasti afantazijos mechanizmus. Yra atliekami tyrimai, kuriais bandoma nustatyti, ar galimi specifiniai smegenų struktūros ar funkcijos pokyčiai, susiję su šia būkle.

• Terapinės perspektyvos: Mokslininkai taip pat tyrinėja, ar galima sukurti terapijas ar pratimus, kurie padėtų asmenims su afantazija geriau įsivaizduoti arba bent jau suprasti kitus savo jutimus. Šie tyrimai dar nėra plačiai publikuoti, bet yra keletas preliminarių eksperimentų, kuriais bandoma mokyti vizualizacijos alternatyvų per kitus jutimus, kaip kad garsas ar lytėjimas.

• Mokymosi strategijų adaptavimas: Yra diskusijų ir tyrimų apie tai, kaip mokyklos ir institucijos galėtų pritaikyti mokymo metodus žmonėms su afantazija, kadangi tradicinės vizualizacijos technikos čia nėra efektyvios.

• Mokslinės bendruomenės susidomėjimas: Afantazija tampa vis labiau pripažinta kaip reikšminga studijų sritis kognityvinėje neurologijoje. Daugiau mokslininkų pradeda domėtis šia tema, siekdami ne tik geriau suprasti vaizduotės mechanizmus bet ir išplėsti mūsų supratimą apie sąmonę ir atmintį.

Jei norite giliau panagrinėti šią temą, rekomenduočiau ieškoti naujausių publikacijų moksliniuose žurnaluose, kaip "Current Biology", "Nature Neuroscience", ar sekti naujienas iš universitetų ir mokslinių institutų, kurie specializuojasi neurologijos ir psichologijos srityse.