Hipotezės:

Vyro, vardu Valiantas Toras, neva ateivio iš Veneros, nuotrauka sukėlė didžiulį susidomėjimą mokslo sluoksniuose ir tarp NSO entuziastų. Šis paslaptingas personažas, kuris, pasak Filo Šneiderio (Phil Schneider), šeštajame dešimtmetyje dirbo JAV vyriausybei, buvo ginčų ir diskusijų objektas.

Kai kurie mokslininkai teigia, kad galbūt mūsų civilizaciją sukūrė ateiviai kaip savotiškus vergus. Ši hipotezė grindžiama keliais įdomiais faktais.

Sąmonė - tai paslaptinga galia, leidžianti mums mąstyti, samprotauti ir priimti sprendimus. Ji yra tarsi organizatorius, saugantis visą reikalingą informaciją ir padedantis mums orientuotis mus supančiame pasaulyje. Tačiau iš kur ji atsiranda ir ar ji mums priklauso?

Tyrinėdami istorinius šaltinius, nuolat susiduriame su informacija, patvirtinančia faktą apie globalinį kataklizmą XVIII a. pabaigoje - XIX a. pradžioje. Matyt, dėl šio kataklizmo ir prasidėjo "purvo tvanas", dėl kurio miestai buvo užversti purvo ir molio srautais, to liudijimai akivaizdžiai matomi visame pasaulyje.

XX amžiaus šeštojo dešimtmečio pabaigoje psichiatras Janas Stivensonas (1918-2007) iš Šarlotsvilio medicinos koledžo Virdžinijoje ėmė ieškoti atsakymų į klausimą apie ankstesnių egzistavimų atmintį. Jis pradėjo tyrinėti reinkarnacijos ataskaitas, naudodamas sisteminę mokslinę procedūrą. Net jo kritikai negalėjo nepripažinti, kaip kruopščiai jis kontroliavo savo naudojamus metodus, ir suvokė, kad bet kokia jo kartais abejotinų atradimų kritika turėtų remtis tokiu pat griežtu metodu.

Televizorius, lazeris, mobilusis telefonas, 3D technologijos - kas galėjo pagalvoti, kad visa tai pirmiausia atsirado nacistinėje Vokietijoje? Bent jau ši hipotezė turi pakankamai nemažai įrodymų.

Nefilimų tyrinėjimas ir jų ryšys su NSO jau seniai kelia susižavėjimą ir spekuliacijas. Nuo senovinių Biblijos tekstų iki šiuolaikinių stebėjimų ir apreiškimų - ši mįslinga tema patraukė daugelio dėmesį.

Tikroji laiko tėkmė skiriasi nuo to, kaip jaučiamės. Kartais dienos slenka neįtikėtinai ilgai, retsykiais savaitė pralekia per akimirką. Moksliniai tyrimai rodo, kad amžėjant dėl įgytos patirties ir pokyčių smegenyse laikas bėga greičiau.

Turėti mirtį nešančius spindulius kaip super ginklą visada buvo didelė kariškių svajonė. Apie tokius spindulius daug kas žino iš Aleksejaus Tolstojaus mokslinio fantastinio romano "Inžinieriaus Garino hiperboloidas", kuriame aprašytas lazerinio ginklo prototipas. Apie mirties spindulių išradimą kartkartėmis pranešdavo garsūs mokslininkai. Bet kartais kariškius tiesiog vedžiodavo už nosies apsukrūs šarlatanai.

1965-ais metais argentinietis verslininkas ir etnologas Janošas Moricas Ekvadoro teritorijoje aptiko neįsivaizduojamai senų komunikacijų tinklą. Visuomenę su savo atradimu paslaptingų artefaktų kolekcionierius supažindino tik po ketverių metų.

Ar kada nors susimąstėte, kad gyvenate kompiuterinėje simuliacijoje? Jei taip, esate ne vieni. Daugelis filosofų, mokslininkų ir net įžymybių svarstė galimybę, kad mūsų realybė nėra tokia, kokia atrodo.