Atmosferos slėgis ir druskos kiekis - senovės kataklizmo požymiai

Beveik visi organizmai susiduria su druskos trūkumu. Norėdamas tai kompensuoti, organizmas druską ištraukia iš kitų audinių, todėl suyra kaulai ir raumenys. Kai sumažėja atmosferos slėgis, kraujo ląstelės išsipučia ir plyšta. Kad taip nenutiktų, būtina palaikyti optimalų druskos kiekį kraujyje.

Žmogaus ląstelėse slėgis yra beveik 8 kartus didesnis už atmosferos slėgį, o tai rodo, kad esame prisitaikę prie kitokių sąlygų. Pavyzdžiui, oro burbuliukų gintare slėgis yra nuo 8 iki 10 atmosferų - tokios yra jų susidarymo sąlygos.

Įsivaizduokite ląstelę kaip balioną. Ji yra ant ribos, nedidelis slėgio pokytis ir ji pasiruošusi sprogti. Štai kodėl mūsų kūnai yra nusilpę, vidutinė gyvenimo trukmė yra tik 50-100 metų, o daugelis kenčia nuo nedidelių slėgio pokyčių.

Anksčiau Nojus gyveno 900 metų, o Rusijoje buvo senolių, kurie sulaukdavo 300 metų, o dabar 100 metų laikoma dideliu pasiekimu. Visa tai dėl to, kad kažkur dingo dalis Žemės atmosferos.

P.S.: O, ką jūs manote apie tai? Nesu gydytojas, bet gal ir druska, žmogui yra reikalinga? Gal galėtų paneigti, kad tai daroma, tam kad žmogus gyventu trumpiau? Tiesos turbūt, mes nesužinosime, be rimtų mokslinių tyrimų.