Laiko iškraipymai - informacijos erdvė į paralelinius pasaulius

Mokslininkams ir eiliniams tyrinėtojams neduoda ramybės kiti matavimai.... Jie nuolat kelia klausymą: Ar iš tiesų egzistuoja praeitis ir ateitis? Jeigu egzistuoja, kaip galima į jas persikelti?

Yra žinoma, kad visko, kas egzistuoja, pagrindą sudaro du dydžiai - erdvė ir laikas, kurie neatsiejamai susiję vienas su kitu. Erdvė turi tokias savybes, kad ji gali įsiminti tai, kas vyksta, t.y. būti savotišku informacijos nešėju. Ši savybė galėtų mums padėti pažvelgti bent į praeitį, tačiau mokslininkams iki šiol nepavyksta suprasti šio reiškinio esmės, todėl mums lieka tik stebėti.

Apie paralelinių pasaulių egzistavimą mokslininkai spėliojo jau senovėje. Po Einšteino darbų tai, apie ką anksčiau buvo kalbama neoficialiai, tapo atvira. Tad koks tai reiškinys, kokia jo esmė ir iš kur

tuščioje vietoje staiga atsiranda įvairūs objektai, primenantys rūką su vaizdu jame?

Mokslininkai mano, kad taip vadinamuose paraleliniuose pasauliuose gali egzistuoti begalinis Žemės planetos antrininkų skaičius. Kiekviena tokia planeta, nors ir nedaug, bet skiriasi viena nuo kitos, nes tai susiję su priežasties-pasekmės ryšiu ir daugybe būtent pasekmių variantų, galinčių kilti iš vienos priežasties. Pavyzdžiui, numetus kamuolį ant grindų, variantų, į kurią pusę jis atšoks, bus gana daug ir kiekvienas jų galėtų vykti paralelinėje realybėje, o tai reiškia, kad būtent tiek egzistuoja paralelinių pasaulių. Įvykiai šiuose pasauliuose gali vystytis skirtingai, nežiūrint į tai, kad laikas kiekviename jų vienas ir tas pats. Viename pasaulyje žmonijos ten gali ir nebūti dėl kokio nors kataklizmo ar įvykio, sutrukdžiusio atsirasti gyvybei. Kitame pasaulyje civilizacija galėjo nužengti žymiai toliau už mūsų dabartinę ir gal net rado būdą keliauti tarp pasaulių.

Dažniausiai pasitaikantis reiškinys, apie kurį tvirtina liudininkai - žmonės mato iš niekur atsirandančius įvairius objektus. Tais objektais gali būti žmonės ar į mus panašios būtybės, o taip pat ir negyvi daiktai. Užfiksuoti atvejai, kai buvo stebimi ištisų miestų pasirodymai. Liudininkai teigia, kad vienais atvejais tai būdavo megapoliai su šiuolaikine infrastruktūra, o kitais atvejais minimi senoviniai statiniai ir žmonės, apsirengę atitinkamais rūbais. Specialistai padarė išvadą, kad šie reginiai gali demonstruoti konkrečios vietovės praeitį ar ateitį arba dvi paralelinės realybės persidengia tarpusavyje. Tyrinėtojai mano, kad šiuo atveju šio reiškinio nereikia painioti su fantomo pasirodymu - miestai, kurie kažkada egzistavo ir išnyko dėl įvairių aplinkybių.

Šie objektai atsiranda vietovėse su anomaliais geofiziniais duomenimis, pavyzdžiui, tektoninių lūžių zonose. Tokioje vietoje paprastai būna labai skurdi augmenija ir praktiškai nėra paukščių. Plyšiai tektoninėse plokštėse rodo labai didelį magnetinio lauko aktyvumą, kas savo ruožtu gali sukelti paralelinių pasaulių persidengimą. Su analogiškais reiškiniais galime susidurti kiekvienas mūsų, netgi sėdint namuose ir žiūrint televizorių. Priimant analoginį signalą iš televizijos bokšto, neretai galima pamatyti, kaip vieno kanalo vaizdas perdengia kitą kanalą. Analogiškas atvejis gali būti ir su analoginiu radijo ryšiu. Žmonėms kol kas nėra žinomos visos magnetinio ir elektromagnetinio laukų savybės, todėl iki visiško šio reiškinio esmės atskleidimo dar labai toli.

Jeigu tektoniniai lūžiai nebūna labai dažnas reiškinys, tai magnetinės Žemės linijos susikerta labai tankiai, praktiškai kas keletą metrų. Šie susikirtimai taip pat yra magnetinių anomalijų šaltiniais, tačiau dažniausiai generuoja nedidelės apimties objektus. Tokias vietas galima aptikti netgi savo bute su paprasčiausiu magnetiniu rėmeliu, be to, šių linijų susikirtimo vietas dėl kažkokios priežasties labai mėgsta katės - jos miega būtent tokiose vietose. Reikia pažymėti, kad magnetinių linijų susikirtimas, skirtingai nuo tektoninio lūžio, beveik nedaro jokios neigiamos įtakos patalpos energetikai. Tačiau jeigu pastatas pastatytas virš lūžio, gyventojai neturės ramybės ir ilgai neužsibus šioje vietoje.

Tuo pačiu metu kai kurie tyrinėtojai teigia, kad aukšto išsivystymo kitų planetų civilizacijos, kurių atstovai periodiškai lankosi mūsų planetoje, gali turėti žinių, leidžiančių persikelti iš vieno pasaulio į kitą. Kas žino, gal jie patys yra tos pačios Žemės, tik esančios paraleliniame matavime, gyventojai. Kaip įrodymą galima pateikti faktą, jog iki šiol nėra žinoma, kaip turi atrodyti ateiviai. Paplitęs stereotipas apie dideles ištemptas galvas, mažas burnas ir visiškai pliką odą gali būti paprasčiausias prasimanymas. Nors negalima atmesti teiginio, kad tai iš tiesų yra kitos Žemės gyventojai, tik žymiai toliau nužengę evoliucijos keliu.

Senųjų civilizacijų, egzistavusių daugiau nei prieš dešimt tūkstančių metų, palikti artefaktai patvirtina, kad taip iš tiesų gali būti. Iki mūsų laikų išlikusiuose piešiniuose ant Egipte ir Peru stovinčių piramidžių sienų, taip pat rašytiniuose šaltiniuose minimi iš debesų nužengę dievai. Ypatingą susidomėjimą kelia tas faktas, kad šios būtybės savo skraidymo aparatais galėjo akimirksniu išnykti ir vėl atsirasti, kiekvieną kartą tai buvo palydima ryškia šviesa. Šie požymiai labai būdingi erdviniams portalams, tad negalima atmesti teiginio, jog kažkada seniai egzistavusios atlantų ar hiperborėjiečių rasės ne žuvo. o parėjo į kitą matavimą.

Gal būt tuo yra paaiškinamas ir NSO aktyvumas anomaliose zonose. Bermudų trikampis, tektoninių plokščių lūžio vietos ir daugelis kitų vietų su anomaliomis savybėmis visada turi vienodus požymius - šiose vietose nebeveikia jokie elektroniniai prietaisai, o mechaninių prietaisų veikimo logiškai nebegalima paaiškinti. Tai aiškinama ypač galingų magnetinių laukų egzistavimu, reiškia, jog ten gali būti įėjimai į paralelinius pasaulius.

Pasirodantys reginiai dažnai yra vieno ir to paties pobūdžio ir faktiškai primena kažkokiame informacijos nešėjuje išsaugotą ir nuolat atkuriamą įrašą. Apie tai, kad erdvė gali įsiminti įvykį ir paskui jį atkurti, žinoma labai seniai. Pavyzdžiui, mokslininkams specialia ultragarsine įranga pavyko nuo senovės Egipto kapavietės sienos nuskaityti dviejų žynių pokalbį. Būtent tuo ir galima paaiškinti tokių vaizdų atsiradimą anomaliose magnetinėse zonose, nes praktiškai kiekvienos rūšies informacija išsaugoma magnetiniame nešėjuje.

Neretai toli praeityje vykusių įvykių vaizdai pasirodo tose vietose, kur yra kalnų iškasenos. Ekspertai įrodė, kad šiuo atveju šios iškasenos ir yra tais informacijos nešėjais, kuriuose ir įrašomas įvykis.

Specialistai mano, kad optinės iliuzijos,  vadinamos miražais, yra panašaus pobūdžio, nors visiems žinoma, kad tai yra tik saulės spindulių lūžimo tarp skirtingos temperatūros oro sluoksnių efektas. Tai galima būtų priimti kaip paaiškinimą, tačiau kaip paaiškinti šioje vietoje gana seniai buvusių objektų pasirodymą? Liudininkai ne kartą susidūrė su situacija, kai po kelių dienų ar net mėnesių objektas vėl pasirodo, o kai kurie miražai egzistuoja ištisus šimtmečius, Gali būti, kad šiuo atveju yra tas pats efektas, kaip ir nutolusių galaktikų atveju, kurios gali jau ir nebeegzistuoti, nors mes ir po milijonų metų matome nuo jų atsklidusią šviesą. Neatmetama galimybė, kad fotonai, kaip ir kristalinė struktūra, gali išsaugoti informaciją apie įvykį ir periodiškai ją atkurti, esant atitinkamoms sąlygoms. To įrodymas -pasikartojantys miražai, kurie pasirodo vienoje ir toje pačioje vietoje, dažniausiai dykumoje. Visais kitais atvejais tai yra atmosferiniai optiniai reiškiniai.

Mokslininkams dar teks nemažai pasidarbuoti, siekiant atspėti vaizdų atsiradimo ore mįslę, nes šių vaizdų atsiradimo priežastys gali būti pačios įvairiausios. Įvairių svarbių įvykių vietose pasirodantys vaizdai ar nežinomi ir nepaaiškinami vizualiniai efektai pirmiausia stebina vaizduotę savo nepaprastumu. Gali būti, kad kada nors mes sugebėsime suprasti, kokią informaciją šie vaizdai perteikia, ir gal tada bus atskleista judėjimo erdvėje ir laike paslaptis.