NSO įsiveržimų kronika (III dalis)

Taip visi oficialūs tyrimai buvo baigti, tačiau, dar kartą galima pakartoti, jie vykstą ir šiandien. Pažvelkime į kai kuriuos išslaptintus Pentagono ir JAV KOP dokumentus, kurie parodo tikrąjį JAV valdžios požiūrį į NSO.

Dar 1951-ųjų metų rugsėjo mėnesį Stabų viršininkų komitetas (aukščiausias karinis organas, analogiškas Generaliniam štabui kitose šalyse) išleido slaptą direktyvą ,JANAP-146b“ apie priemones, siekiant užkirsti kelią ginkluotam JAV užpuolimui. Šioje direktyvoje buvo numatyta nedelsiant kariniais ryšio kanalais pranešti apie nežinomų povandeninių laivų, karinių laivų, NSO ir lėktuvų pasirodymą. Už šių duomenų paviešinimą spaudoje ar kitose informavimo priemonėse kariškiams grėsė 10 tūkstančių dolerių bauda ir įkalinimas iki 10 metų.

1954-ųjų metų kovo mėnesį direktyva „JANAP-146“ buvo atnaujinta ir nauja versija gavo „c“ raidę. Dabar direktyvoje buvo nurodyta, kad duomenys apie visus neatpažintus objektus, tame tarpe ir apie NSO, turi būti perduodami kaip pirmojo svarbumo laipsnio pranešimas. Jeigu nežinomas objektas pastebėtas

danguje, tai pranešimo pradžioje turi būti kodas „CIRVIS", o jei jūroje - „MERINT". Buvo pabrėžiama, kad pranešimai su tokiu kodu turi informaciją, susijusią su nacionaline gynyba, o atskleisti jų turinį draudžiama bet kokiu būdu. Už turinio paviešinimą baudžiama pagal įstatymą dėl šnipinėjimo. Įdomu tai, kad priede prie direktyvos buvo duotas pranešimo radiotelegrafu apie NSO pasirodymą pavyzdys:     „MERINT 5125 14 230. Trys neatpažinti skraidantys objektai šiaurės vakarų kursu, aukštis 17 000 pėdų, 50 pėdų ilgio cigaro forma, už 2 mylių. Patikrinta šturmano. Matomumas geras. 211 513 Džonsas“.

Kai 1954-ais metais direktyva buvo atnaujinta, civilinės aviacijos lakūnams taip pat buvo uždrausta atskleisti duomenis apie jų pastebėtus NSO.

1966-ųjų metų kovo mėnesį Štabų viršininkų komitetas vėl atnaujino „JANAP-146“ direktyvą, kuriai buvo suteiktas „e“ indeksas. Direktyvoje buvo nurodoma, kad prie Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kanados artėjantys NSO turi būti vertinami kaip priešiški objektai.

Buvo išvardinti detalūs duomenys, kurie turi būti perduodami kiekviename pranešime apie pastebėtą NSO. KOP štabas išleido ne vieną slaptą dokumentą, susijusį su NSO. Pirmasis toks dokumentas buvo slapta instrukcija „AFR 200-2“, parengta 1953-ųjų metų rugpjūčio mėnesį. Joje buvo nurodoma, kad NSO tyrimas koncentruojamas trijose organizacijose: KOP žvalgybos valdyboje Pentagone; 4602-oje mokslinio aprūpinimo eskadrilėje, turinčio savo atstovus visose aviacijos bazėse; KOP bazės Rait Patersone moksliniame techniniame centre. Netgi aukščiausią karinį laipsnį turintiems KOP karininkams buvo draudžiama bet kokiu būdu bandyti išgauti duomenis apie NSO iš šių organizacijų arba zonduoti pirmosios tyrimo stadijos duomenis. Tuo pačiu metu visiems KOP padaliniams buvo nurodyta iki minimumo sumažinti informaciją apie NSO, kuri pateikiama visuomenei, o visuomenei skelbti linksmus arba klaidingus pranešimus. Visi tikrieji pranešimai yra įslaptinami ir turi būti perduodami į atitinkamas instancijas. Skraidančiųjų lėkščių dalys, taip pat radarų ekranų fotografijos, kuriose užfiksuoti skraidančių lėkščių manevrai ir greitis, arba originalios skraidančių lėkščių nuotraukos nedelsiant turi būti perduodamos į KOP mokslinį techninį centrą.

1954-ųjų metų rugpjūčio mėnesį instrukcija „AFR-200-2" buvo atnaujinta, joje papildomai nurodyta, kad KOP interesas šiai problemai turi apimti šiuos aspektus: pirma, galimą grėsmę JAV; antrą, šių objektų techninių charakteristikų nustatymą, nes, ko gero, jų pagrindu gali būti sukurti iš principo naujos konstrukcijos skraidantys aparatai. Instrukcijoje taip pat pabrėžiama, kad visi KOP padaliniai, tirdami NSO stebėjimo atvejus, neturi nueiti toliau to, ką reikalauja 4602-oji mokslinio aprūpinimo eskadrilė. Instrukcija „AFR-200-2“ 1959-ųjų metų rugsėjo mėnesį buvo atnaujinta pavadinimu „NSO operacijos ir veiksmai - rimtas dalykas". Joje buvo nurodoma, kad aviacijos bazių vadai spaudai ar visuomenei gali pateikti informaciją apie pastebėtą NSO tik tuo atveju, jeigu šis objektas buvo identifikuotas. Jeigu stebėjimas nepaaiškinamas, turi būti pateikiamas aptakus pranešimas, kad viskas yra dar tikrinama ir informacija bus pateikiama vėliau.

1966-ųjų metų rugsėjo mėnesį instrukciją „AFR-200-2" pakeitė nauja instrukcija „AFR-80-17", kurioje visiems aviacijos bazių vadams buvo nurodyta sukurti NSO stebėjimo punktus ir tirti kiekvieną jų pasirodymo atvejį, siekiant nustatyti, kas iš tiesų buvo pastebėta. JAV KOP štabo instrukcijoje „OPNAV...94-X-3", parengtoje 1959-ųjų metų liepos mėnesį, prekybinių ir žvejybos laivų kapitonams buvo nurodyta nedelsiant radijo ryšiu pranešti

 (su kodu „MERINT") apie pastebėtus link Amerikos žemyno artėjančias nežinomas raketas, NSO, laivus, povandeninius laivus ir lėktuvus. Priede prie instrukcijos buvo pavaizduoti disko formos ir pailgas NSO. Taip pat yra žinoma, norint greičiau atpažinti NSO, daugumoje amerikiečių karinių laivų buvo paveiksliukai su pagrindiniais jų tipais. JAV priešlėktuvinės gynybos žinyne taip pat buvo pavaizduotas disko formos NSO su šviesomis. Tam tikrą susidomėjimą kelia ir įvairūs JAV valdžios įsakymai, susiję su NSO perėmimu ir ugnies atidengimu į juos.

Iki 1948-ųjų metų JAV KOP turėjo įsakymą numušinėti NSO, tačiau po kapitono Mentelo žūties 1948-ųjų metų pavasarį įsakymas buvo pakeistas: NSO sulaikyti, bet nešaudyti, jeigu nėra tiesioginės grėsmės iš NSO pusės. Po NSO antskrydžių 1952-ųjų metų liepos mėnesį virš Vašingtono Stabų viršininkų komiteto pirmininkas generolas Bredlis, gavęs prezidento Trumeno leidimą, vėl išleido įsakymą atidengti ugnį ir numušinėti bet kokius neatpažintus skraidančius objektus, kurie įskrieja į JAV teritoriją ir atsisako vykdyti įsakymą nusileisti. 1955-ųjų metų gegužės mėnesį vėl buvo išleistas

įsakymas, draudžiantis atidengti ugnį į NSO, o naujasis PLG vadas generolas Rėmėjus lakūnų pasitarime pareiškė: „Būkite labai atidūs, susitikę su NSO, tačiau niekada į juos nešaudykite".
1957-ais metais Pentagono atstovas generolas majoras Kelis, atsakydamas į kongresmeno Li Metkafo užklausą, pripažino, kad šalies KOP naikintuvai persekioja NSO šalies saugumo sumetimais ir norėdami sužinoti jų technines charakteristikas. 1959-ais metais vyriausiasis NATO ginkluotųjų pajėgų vadas amerikiečių generolas Norstedas įsakė visiems NATO šalių KOP padaliniams atidžiai stebėti NSO, esant galimybei - fotografuoti ir stebėti judėjimą radijo lokatoriumi. 1963-iais metais KOP vadovybė nurodė visiems lėktuvų ekipažams persekioti NSO, tačiau ugnį atidengti tik tuo atveju, jeigu NSO elgiasi priešiškai.

1966-ais metais išleistoje Stabų viršininkų komiteto direktyvoje „JANAP-146“ amerikiečių ir kanadiečių KOP padalinių vadams buvo nurodyta pranešti apie veiksmus, kurių buvo imtasi, siekiant perimti NSO. Tokiu būdu, visi išslaptinti Stabų viršininkų komiteto ir JAV KOP vadovybės dokumentai, susiję su NSO ir išleisti iki 1969-ųjų metų, įtikinamai rodo, kad JAV valdžia iš tikrųjų visą laiką labai rimtai žiūrėjo į NSO fenomeną. Pavyzdžiui, tai patvirtina ir prezidentas Kenedis, kuris savo laiške NICAP (National Investigations Committee On Aerial Phenomena - Nacionalinis aerokosminių fenomenų tyrimo komitetas) 1961-ųjų metų pabaigoje rašė, kad „NSO yra tyrimų objektas".