Senovės Egipto medicina

Senovės Egiptas - tikra "Nežinoma žemė" tyrinėtojams. Kuo daugiau mokslininkai iššifruoja Senovės egiptiečių tekstų ir atkasa architektūrinių paminklų, tuo daugiau mįslių tenka įminti (Edgaras Keisis. "Akašos kronikos").

Šventyklose žyniai gydė mutacijas, kurios atsirado persikėlėliams iš Atlantidos, taip pat jų palikuonims, kuriuos pagimdė Kem žemės (Senovės Egipto teritorija) moterys. Ar tai šiuolaikinių ligų pradžia?

Kitas tyrinėtojas teigia, kad freskos šventyklose, kuriose buvo atliekamos medicininės procedūros, atsirado apie 1800-sius metus prieš mūsų erą. Susidaro toks įspūdis, kad iki to laiko Egipte niekas

nesirgo. O mumijų paruošimas, kuriam reikėjo labai gerų žinių bent jau žmogaus anatomijos srityje, buvo praktikuojamas daug amžių iki šios datos. Tas pats tyrinėtojas pažymi, kad maždaug tuo pačiu laiku saugumo sumetimais buvo sugriauta ketvirtoji Gizos komplekso piramidė. Manoma, kad visas keturias piramides žyniai naudojo, norėdami atkurti balansą tarp materialių ir dvasinių dalykų, taip pat sąveikavimui su kosmoso vibracijomis, daugiausia - su Sirijaus ir Oriono energija. Sugriovus vieną piramidę buvo būtina ieškoti alternatyvių žmonių gydymo būdų.

Egiptiečiai tikėjo, kad gydyti galima, tik įvertinus trejybę, kurią jie vadino „Mer-Ka-Ba“, t.y. kūnas-siela-dvasia. Gydymą praktikavo žyniai medikai. Teisybės dėlei reikia pažymėti, kad tokio paties požiūrio į žmogaus gydymą laikosi ir rytietiška medicina. Vakarų šalių medicina po raganų persekiojimo perėjo tik į mechaninį žmogaus kūno gydymą, t.y. praktiškai neatsižvelgia į sielą ir dvasinę būseną. Sielos ir dvasiniai sutrikimai nuo viduramžių laikų buvo perduoti religinių institucijų žinion.

Tačiau grįžkime į Senovės Egiptą. Garsiajame Britų muziejuje saugomi Senovės Egipto gydytojų chirurginiai instrumentai. Jų rinkinys, konstrukcija ir pagaminimo kokybė kelią nuostabą šiuolaikiniams gydytojams. Jie teigia, kad netgi šių dienų chirurgijoje galima panaudoti šiuos senovinius instrumentus.

Labai įdomiai Senovės Egipte buvo nustatomas moterų nėštumas. Moteris, kuri norėdavo sužinoti ar yra nėščia, turėjo atlikti labai keistą ritualą -nusišlapinti ant kviečių grūdų. Jeigu sudygdavo visi grūdai, buvo laikoma, kad moteris yra nėščia. Šiais laikais britų mokslininkai nusprendė taip pat atlikti tokį eksperimentą. Kontroliniai grūdai buvo apipilti nenėščios ir nėščios moters šlapimu. Rezultatai patvirtino Senovės Egipto mokslininkų teisumą. Visiškai paprastas būdas. Pasirodo, kad nereikia jokių brangių gamyklų, kuriose gaminami nėštumo testai.