Sodo katės: pumos tręšia žemę lavonais, kad pritrauktų naują grobį

Pasirodo, kad pumos kartais užsiima sodininkyste. Naujo tyrimo duomenimis, šios didžiosios katės dalį savo grobio palieka ant žemės, taip ją tręšdamos ir gerindamos augmenijos kokybę, o tai savo ruožtu pritraukia į vietovę naujų grobių.

Žemė, tręšiama suyrančių aukų lavonais, augina daugiau augmenijos ir pritraukia kitus žolėdžius gyvūnus.

Naujame tyrime, paskelbtame žurnale "Landscape Ecology", mokslininkai išanalizavo 12 pumų (Puma concolor) elgseną JAV Vajomingo valstijoje esančiame Tetono kalnagūbryje. Tyrėjai apskaičiavo, kad kačių metinis grobio svoris yra daugiau kaip 100 000 kg - panašus į mėlynojo banginio svorį.

Naudodamiesi GPS sekimo įrenginiais mokslininkai stebėjo vietas, kuriose pumos medžiojo kanopinius gyvūnus, ir iš ten rinko dirvožemio ir augalų mėginius. Iš viso buvo ištirti 1008 dirvožemio mėginiai iš 172 medžioklės vietų.

Autoriai nustatė, kad medžioklės ir žudymo vietos buvo susijusios su padidėjusiu augalų ir dirvožemio maistinių medžiagų kiekiu. Be to, tyrėjai nustatė, kad kiekviena puma per 9 savo gyvenimo metus sukuria vidutiniškai 482 plotus, kuriuose dirvožemis praturtėja pūvančiu grobiu. Būtent šiuose plotuose didžiosios katės ir toliau medžioja.

Sodo katės

Ištyrę pumų įpročius, mokslininkai nustatė, kad plėšrūnės mieliau žudo grobį miško pakraščiuose ir prie upelių.

Nužudyti ir pūvantys gyvūnai turi įtakos maistinėms medžiagoms, ypač azoto kiekiui augaluose ir dirvožemyje. Dėl to vietinė augmenija tampa patrauklesnė žolėdžiams.

Dabar tyrėjai nori išsiaiškinti, kaip žolėdžiai noriai maitinasi vietovėse, kuriose jie nužudė savo giminaičius, ir kaip ilgai šis ciklas gali tęstis.