Užfiksavo galingiausią kada nors aptiktą Kentauro Proksimos žybsnį: net ir ryškiausi Saulės žybsniai tėra vaikų žaidimas

Visos žvaigždės yra aktyvios – kartkartėmis sužimba energingais spinduliais arba išmeta medžiagos pliūpsnius. Kiekvienos žvaigždės aktyvumas skirtingas, bet bendra tendencija yra tokia, kad mažesnės žvaigždės yra santykinai aktyvesnės. Jų žybsniai nutinka dažniau ir yra ryškesni, lyginant su vidutiniu žvaigždės šviesiu, nei masyvesnių žvaigždžių.

Artimiausia Saulei žvaigždė Kentauro Proksima už Saulę mažesnė apie aštuonis kartus. Jau senokai žinoma, kad ji gana aktyvi, tad 2019 metais grupė mokslininkų nusprendė ištirti jos aktyvumą daug detaliau, nei bet kada iki šiol. Tam jie nukreipė žvaigždės link net devynis teleskopus ir iš viso stebėjo ją 40 valandų per kelių mėnesių laikotarpį. Ir užfiksavo galingiausią kada nors aptiktą žybsnį.

2019-ųjų gegužės pirmą dieną vos per septynias sekundes Kentauro Proksima ultravioletinių spindulių ruože paryškėjo 14 tūkstančių kartų. Taip pat daugiau nei tūkstantį kartų sustiprėjo žvaigždės milimetrinė spinduliuotė. Ryškiausi kada nors aptikti Saulės žybsniai tesiekė apie šimtadalį šio žybsnio galingumo.

Raudonosios nykštukės – žvaigždės, panašios į Kentauro Proksimą – yra dažniausios Galaktikoje ir ypatingai ilgaamžės; prie jų dažnai randama planetų.

Deja, didelis aktyvumas daro šias planetas menkai tinkamas gyvybei – tokie milžiniški ultravioletinės spinduliuotės pliūpsniai gali lengvai sunaikinti planetos atmosferą ir sterilizuoti paviršių. Be to, gyvybinė zona prie raudonųjų nykštukių yra daug arčiau, nei prie Saulės, taigi planetas su paviršiaus temperatūra, tinkama skystam vandeniui, talžo santykinai dar didesni žybsniai, nei tokias, kurios nuo žvaigždės būtų nutolusios tiek, kiek Žemė nuo Saulės.

Tyrimo rezultatai arXiv.

Tekstas perpublikuojamas iš konstanta.lt