Astronomai pirmą kartą aptiko ledu padengtų žvaigždžių. Kaip tai įmanoma?

Kosmosas visada buvo pilnas paslapčių, tačiau naujausi atradimai dar labiau praplečia mūsų supratimą apie žvaigždžių formavimo procesus. Astronomai neseniai aptiko du neįprastus objektus, kurie, nors ir primena žvaigždžių formavimosi etapus, skiriasi savo unikaliais bruožais. Šie objektai, esantys už mūsų Galaktikos, kelia klausimų apie tai, kaip iš tikrųjų vyksta žvaigždžių ir planetų formavimasis.

Astronomai kosmose aptiko du objektus, kurie iš pirmo žvilgsnio primena žinomus žvaigždžių formavimosi etapus. Tačiau jų unikalios savybės meta iššūkį tradicinėms idėjoms apie žvaigždžių formavimosi procesą. Tyrimas priimtas publikuoti žurnale „Astrophysical Journal“ ir jau paskelbtas preprintų serveryje ArXiv.

Žvaigždžių formavimosi procese susidaro ledo molekulės, kurios vaidina svarbų vaidmenį cheminėje evoliucijoje regionuose, kuriuose formuojasi žvaigždės ir planetinės sistemos. Tyrėjai pastebi, kad dujų debesys aplink iš dalies susiformavusias žvaigždes sugeria tam tikro bangos ilgio šviesą, susijusią su ledo molekulėmis. Taigi, kai atliekant Galaktikos plokštumos infraraudonųjų spindulių tyrimą buvo aptikti du objektai su tokios absorbcijos požymiais, tai nebuvo itin netikėta.

Tačiau tolesni stebėjimai atskleidė keistenybių: šie objektai nėra žinomuose žvaigždžių formavimosi regionuose ir neatrodo apsupti tankių debesų. Be to, jų infraraudonųjų spindulių energijos maksimumas yra 5 mikrometrų bangos ilgio, o tai neatitinka nei jaunų žvaigždinių objektų, nei už tankių debesų esančių žvaigždžių.

Astronomai, norėdami išsamiau ištirti šiuos objektus, pasinaudojo ALMA (Atakamos didžiojo milimetro/submilimetro masyvo) teleskopu. Stebėjimai atskleidė anglies monoksido ir silicio oksido spektrines linijas, taip pat signalus, rodančius dujų emisiją. Tačiau dulkių emisijos neaptikta, todėl duomenis sunku interpretuoti.

Tyrėjai padarė išvadą, kad šie objektai gali būti anksčiau nežinomo tipo izoliuoti lediniai objektai. Jie yra išsidėstę ta pačia kryptimi nuo Žemės Mėlynbarzdžio Kryžminio skydo rankovėje, tačiau yra gerokai nutolę vienas nuo kito. Objektas Nr. 1 gali būti nutolęs nuo 6500 iki 30000 šviesmečių, o objektas Nr. 2 - apie 43700 šviesmečių. Dėl to kyla papildomų sunkumų interpretuojant duomenis, nes kitų ta pačia kryptimi esančių objektų atstumai patikimai įvertinti skirtingai.

Jei atstumai iki šių objektų yra teisingi, jie yra labai ryškūs - skleidžia bent 30 kartų daugiau šviesos nei Saulė, o galbūt ir šimtus kartų daugiau. Dėl to kyla klausimų, kaip jie galėtų būti apsupti ledo, nes didelės masės žvaigždės paprastai neturi tokių savybių.

Mokslininkai taip pat svarsto galimybę, kad šie objektai gali būti labai išsivysčiusios AGB žvaigždės, kurios išmetė daug medžiagos, galinčios suformuoti ledą dideliais atstumais nuo žvaigždės karščio. Tačiau kol kas tai tik hipotezė, o autoriai pabrėžia, kad šie objektai skiriasi nuo visų žinomų labai išsivysčiusių žvaigždžių tipų.

Astronomų komanda pateikė paraišką pasinaudoti Džeimso Vebbo kosminiu teleskopu (James Webb Space Telescope, JWST) ir toliau tirti paslaptingus objektus, tačiau savo eilės dar teks palaukti.

Naujausi tyrimai rodo, kad šie objektai gali būti anksčiau nežinomo tipo izoliuoti lediniai objektai. Juos tirti padėjo ALMA teleskopas, kuris atskleidė anglies monoksido ir silicio oksido spektrines linijas, tačiau dulkių emisijos neaptikta. Tyrėjai ieško atsakymų, kaip šie ryškūs objektai gali egzistuoti tokiose sąlygose.