Keista istorija apie "Chronovisorių" aparatą, kuris nufotografavo Jėzų Kristų

Dauguma žmonių mano, kad kelionių laiku sąvoka yra labai įdomi tema. Galimybė keliauti laiku pirmyn ir atgal gali sukurti daugybę galimybių, kurių neįmanoma suvokti tikrąja prasme.

Tačiau ši paslaptis gali tapti dar paslaptingesnė, jei kas nors tvirtins, kad tapo svarbaus istorinio įvykio liudininku, grįžęs į praeitį laiko mašina.

Tai pasakojimas apie tam tikrą išradimą, vadinamą chronovizoriumi, kuris neva fotografavo Jėzaus Kristaus gyvenimo scenas. Dabar manoma, kad ši mašina itin slaptai saugoma Vatikane.

Istorija prasidėjo nuo Italijoje gimusio Marcello Pellegrino Ernetti (1925-1992). Jis buvo gerbiamas katalikas, savo gyvenimą paskyręs tarnystei Bažnyčiai. Jis turėjo daug sekėjų ir mokinių.

Jis taip pat buvo žinomas kaip egzorcistas, vienas populiariausių Venecijoje, muzikantas, Biblijos tyrinėtojas ir mokslininkas, kad ir kaip keistai tai skambėtų. Vieną dieną, prieš pat prasidedant Antrajam pasauliniam karui, jis keistai paskelbė, kad priklauso grupei, sukūrusiai keliavimo laiku mašiną, pavadintą "Chronovizoriumi".

Manoma, kad šios grupės, kurioje buvo 12 narių, nariai buvo Enrikas Fermi ir Verneris fon Braunas, garsus italų fizikas ir ne mažiau garsus vokiečių raketų mokslininkas. 

Ernetti pasakojo, kad per "Chronovizorių", panašų į televizorių su ekranu ir specialia klaviatūra, jis savo akimis matė Cicerono, Napoleono kalbas ir Jėzaus Kristaus scenas. Norėdamas pagrįsti savo teiginį, jis parodė Jėzaus nuotrauką, kurią tariamai padarė Chronovizorius.

Žinia apie kelionių laiku mašiną pasklido žaibiškai. Daugelis tikinčiųjų nuoširdžiai tikėjo, kad Vatikanas dabar turi paslaptingą ir galingą prietaisą, kuris ne tik leidžia žmonėms grįžti į praeitį, bet ir filmuoti bei stebėti tai, kas vyksta realiu laiku. 

Ši nuotrauka buvo paskelbta 1972 m. Italijos žurnale "La Domenica del Corriere" kaip tas pats Chronovizoriaus kadras. Greitai paaiškėjo, kad tai klastotė, nes vaizdas tiksliai kopijavo seną atviruką.

Tai gana smarkiai pakirto tikėjimą Ernetti žodžiais ir "Chronovisorio" egzistavimu, nors pats Ernetti nurodė, kad paskelbta nuotrauka neturi nieko bendra su "Chronovisor", nes jų aparatas nesukuria tokio aiškaus vaizdo.

Norėdamas įrodyti savo tiesą, Ernetti taip pat paskelbė prarasto Kvinto Enijaus kūrinio lotynišką nuorašą, kuris, kaip teigiama, taip pat buvo gautas naudojant "Chronovisorių".

O Ernetti draugas François Brunet teigė, kad tikrieji Chronovizoriaus egzistavimo įrodymai, įskaitant autentišką Kristaus nuotrauką, buvo sunaikinti per Antrąjį pasaulinį karą, netrukus po Ernetti teiginių, nes popiežius Pijus XII ir Benito Musolinis nusprendė, kad jie kelia grėsmę visuomenei. 

Brunet teigimu, dėl jų spaudimo Ernetti nutraukė "Chronovizoriaus" projektą ir tikriausiai išmontavo prietaisą. Tačiau pats Brunė nelabai tikėjo pastarąja versija, nes manė, kad Chronovizorius gali būti saugomas kažkur Vatikano archyvuose ir galbūt jie slapta vis dar juo naudojasi.

Didžioji dalis to, ką žinome apie Chronovizorių, buvo paskelbta Bruneto knygoje "Naujoji Vatikano paslaptis" (Le Nouveau Mystère du Vatican), išleistoje 2002 m. Kadangi Ernetti mirė prieš 10 metų, deja, nėra žinoma, kurie iš jų gali būti teisingi, o kurie - išgalvoti.

P komentaras: užsienis rašo, todėl tiesos ieškokite "duonos trupiniais"... atsirinkite faktus. Patiko pasidalinkite.