Šumerai (Anunnaki)– ,,atsiradę staiga ir nežinia iš kur“

Ištisus dešimtmečius mokslininkai svarsto ir diskutuoja temą dėl šumerų civilizacijos, gyvavusios Pietų Mesopotamijoje, kilmės. Ir iki šiol ši mįslė neišspręsta iki galo, o atsižvelgiant į naujus mokslinius tyrimus, ji tapo dar painesnė. Dabartiniame pietų Irake, tarp Tigro ir Eufrato upių, maždaug prieš 6000 metų klestėjo Šumerų civilizacija, seniausia, kuri žinoma dabar.

Beveik visi mokslininkai, kurie domisi šia tema, sutinka su išvada, kad šumerai – tai žmonės, atsiradę nežinia iš kur. Su visu savo laikmečio išsivysčiusiu lygiu, kaip manome, mes apie šią paslaptingą civilizaciją žinome iš archeologinių iškasenų, – išlikusių molinių lentelių su šumerų įamžintais tekstais bei piešiniais ir kitų artefaktų. Todėl jų istoriją žinome tokią, kokią jie mums paliko patys. O žinojo šumerai daug ir mokslas šiandien į jų mitologinius (kaip visą laiką buvo manoma) pasakojimus apie atskridusius dievus pradeda žiūrėti iš kito kampo.

Zecharia Sitchin, biblinių tekstų ir Artimųjų Rytų kultūrų specialistas, senovinio dantiraščio žinovas, iššifravo daugiau kaip 2000 šumerų tekstų ir pateikė savo versiją, kuri vienų mokslininkų buvo kritikuojama, o kiti jo hipotezei pritarė. Z. Sitchin buvo įsitikinęs, kad šumerų dievais iliustracijose vaizduojami, aprašyti istorijos nežinomieji buvo ateiviai-anunnaki iš tolimos Nibiru planetos. Jis taip pat pateikė versiją ir apie šumerų civilizacijos kilmę.

Įdomu yra tai, kad ši neidentifikuota civilizacija savo istorijos paliktoje kronikoje aprašinėjo įvykius, buvusius prieš 450 000 metų, dar iki jų pačių atsiradimo. Apie tokio amžiaus praeitį mums sunku įsivaizduoti. Visi išlikę šumerų aprašymai byloja, kad jie tikėjo, jog jų protėviai – iš dangaus ant žemės nusileidusios paslaptingos būtybės, kurias jie vadino dievais. Senoviniai jų tekstai bei piešiniai leidžia manyti, kad visas pasaulio bei Visatos supratimo ir pažinimo žinias jie ir gavo iš tų paslaptingų ateivių.

Šumerai turėjo tikslių žinių apie kosmosą, puikiai žinojo apie Saulės sistemą ir jos planetas. Reikia prisiminti, kad tai buvo prieš apie 6000 metų! Juk tokioje senovės glūdumoje apie buvusias jokias kosmoso sekimo-tyrinėjimo technologijas nežinome. Šumerai, pavyzdžiui, žinojo, kad daug metų iki jų tarp Marso ir Jupiterio buvo didelė planeta, kuri vadinosi Tiamat, jie žinojo apie Visatą, žvaigždes ir kitas planetas.

Taip pat jų kronikose pasakojama apie paslaptingąją planetą, apie kurią mes dar ir dabar nelabai ką težinome. Šumerai pavadino ją Nibiru, kituose šaltiniuose ji žinoma kaip Marduk. Tai didžiulė planeta, kuri sukasi į kitą pusę, nei kitos. Visos planetos sukasi viena kryptimi, bet Nibiru sukasi priešingai, ir kai ji atsiduria arti mūsų Žemės, – praeina tarp Marso ir Jupiterio. Tai atsitinka kas 3600 metų ir kiekvieną kartą tai yra didelis įvykis mūsų planetai. NASA specialistai mūsų dienomis yra užfiksavę šią planetą, kuri yra kažkur toli kosmose, bet apie ją beveik nieko nežinoma, bet įdomiausia tai, kad šumerai apie ją žinojo dar prieš daug tūkstančių metų!

Šumerų tekstuose pasakojama apie tai, kad iš Nibiru planetos atvykę dievai-anunnaki  buvo labai aukšti – moteriškos lyties – apie 3-3,5 metrus ūgio, o vyriškos – 4 ir dar daugiau metrų. O jų gyvenimo amžius siekė apie 360 000 Žemės metų. Iš savo planetos Nibiru jie atskrido į Žemę ieškodami aukso. Anunnaki planetai, manoma, iškilo problema dėl atmosferos ozono sluoksnio ir jie sugalvojo aukštuose atmosferos sluoksniuose paleisti daug auksinių dulkelių, kad jos atspindėtų kenksmingus saulės spindulius. Tam reikėjo susmulkinti didelį aukso kiekį ir jo reikėjo daug, Nibiru planetoje, matomai, jo trūko. Buvo žvalgomasi į kitas planetas.

Ir taip, daugiau kaip prieš 400 000 metų anunnaki kosmine priemone pateko į Žemę ir ėmė kasti auksą. Šumerų kronikose yra išlikę piešiniai, vaizduojantys daiktus-objektus, besispjaudančius ugnimi ir jie, mūsų akimis žiūrint, labai jau panašūs į kosminius skraidančiuosius objektus. Toliau pasakojama, kad atvykėliai pirmiausia pateko į šiuolaikinio Irako teritoriją ir pradėjo ten statyti sau miestus, o auksą kasė pietų Afrikoje ir Egipte. Tuo metu, kai Nibiru priartėdavo prie Žemės, – auksas buvo perduodamas anunnaki planetai. Ir tai vykdavo kas 3600 metų.

Šumerai pasakoja, kad tarp anunnaki kilo nesutarimai dėl sunkaus juodo aukso kasimo darbo ir jie nusprendė sukurti hibridinę rasę, kuri sugebėtų jiems dirbti. Anunnaki sukūrė geneologines atšakas, kad galėtų kontroliuoti žmoniją savo naudai. Iki mūsų dienų išliko senovės molinės lentelės, kuriose pavaizduoti žmonės-anunnaki (?) laikantys kažką panašaus į kolbas.

Tose vietose, apie kurias pasakoja šumerų tekstai, iš tikrųjų yra atkastos senosios aukso kasimo šachtos su žmonių kaulais, kurioms, kaip teigia mokslas, yra daugiau nei 100 000 metų.

Šumerų piešiniai ir tekstai rodo, kad pirmieji žmonės buvo primityvūs, tačiau anunnaki juos tobulino, atskleisdami kultūrą, pirmiausia – rašto žinojimą bei visas kitas žinias. Visa ši eigos istorija ir yra likusi molinėse lentelėse. Per pastaruosius kelis amžius šumerų miestų vietose archeologai rado tūkstančius tekstų ir iliustracijų astronomijos ir matematikos tema. Šumerai naudojo sudėtingą skaičiavimo sistemą, šio tipo sistemos yra naudojamos tik atsiradus kompiuterinėms technologijoms.

Iššifravus daugumą tekstų, yra aišku, kad politinėje sistemoje ši tauta turėjo visus šiuolaikinės valstybės atributus: prisiekusiųjų teismą, parlamento analogą, valstybės tarybą. Jų kultūra pasižymi ir muzikos pasiekimais: vienome artefakte yra iššifruotas aprašymas net apie 23 muzikos instrumentus. Medicinoje šumerai naudojo fitoterapiją (augalų medicina) gerai žinojo anatomiją, farmaciją ir chemiją. Buvo gerai išvystytos audimo technologijos, efektyvus žemės ūkis… Ir visa tai puikiai išmanė žmonės, gyvenę III – IV tūkstantmetyje  prieš mūsų erą! Ir žinoję kas buvo dar prieš 450 000 metų!

Ir taip, kaip mes iš mokslo šaltinių dar nežinome iš kur atsirado šumerai, iš kur jie turėjo tokių tikslių, unikalių žinių net apie Visatą, verčia tikėti jų legenda apie dievus-anunnaki bei grįžti prie klausimo –  iš kur, kas mes iš tiesų esame?