Mistika: Keistos istorijos apie velnio medžius

Meksikos Mičoakano valstijoje esančioje Hasiendito rančoje XX amžiaus pradžioje augo didžiulis medis, kurį vietiniai gyventojai laikė prakeiktu.

Šiam medžiui, kurį vietiniai gyventojai vadina „arbol maldito“ (prakeiktas medis), buvo 75 metai. Jį pasodino žmogus, kurį, anot vietinės legendos, įtraukė žemė, taip įvykdydama dievo bausmę už daugybę padarytų nuodėmių.

Tai buvo medis, kuris dalyvavo daugelyje istorijų su mirtina pabaiga ir kurį pasodino žmogus, kuris, kaip teigiama, buvo su velniu sudaręs sąjungą.

Pasakojama, kad plantatorius niekada nesilankė bažnyčioje. Dar blogiau, jis nesilaikė Meksikoje paplitusio papročio savo namuose turėti šventojo paveikslą. Jis niekada neužsiėmė labdara ir niekada nepadėjo ties žmonėms, kuriems buvo reikalinga pagalba.

Sklido gandai, kad šis piktas žmogus buvo atsakingas už keletą žmogžudysčių Zamoros rajone, tačiau dėl partnerystės su velniu jam visuomet pavykdavo išvengti kalėjimo.

Buvo pasakojama, kad šis žmogus, paprasčiausiai ištardamas šėtono vardą, galėjo save paversti nematomu.
Legendoje pasakojama, kad jis galėjo susimažinti iki skruzdėlės dydžio ir taip išvengti suėmimo.

Prakeikto medžio reputacija dar labiau sustiprėjo po vieno įvykio. Vienas vyras, keliaudamas karštą dieną, atsisėdo po medžiu, norėdamas truputį atsipūsti šešėlyje. Tačiau iš žolės iššliaužė gyvatė ir įkando vyrui, kuris po poros valandų mirė.

Taip pat žinomi trys atskiri atvejai, kai po medžiu per liūtį pasislėpę vyrai buvo nutrenkti žaibo.

Moteris, kuri ant medžio džiaustė skalbinius, tą pačią dieną nusirito nuo savo namų laiptų ir žuvo.

1903 metais pro medį ant asilo jojo berniukas. Prijojus medį asilas netikėtai numetė raitelį ir įspyrė jam su kanopa į galvą. Berniukas nuo smūgio neišgyveno.

Paskutinė žinoma mirtimi pasibaigusi istorija 1905 metų vasarą nutiko Melkiadesui Arevalui. Vyras nuo staiga kilusios liūties pasislėpė po medžiu. Jis, kaip ir trys vyrai anksčiau, buvo pražudytas žaibo.

Įdomu tai, kad Naujajame Džersyje irgi yra prakeiktas medis. Somerset Hile, Oak Hammok parke auga didžiulis senas ąžuolas su į dangų iškeltomis šakomis, kuris iš tolo primena baidyklę plonomis rankomis, kurią siūbuoja vėjas. Vietiniai gyventojai šį ąžuolą vadina Velnio medžiu.

Tai nėra atsitiktinis pavadinimas, nes legenda byloja, jog po šio medžio šakomis buvo įvykdyta ne viena žmogžudystė, vyko satanistų apeigos, ne kartą buvo pralietas žmonių kraujas.

Seniausiuose žodiniuose šio regiono pasakojimuose teigiama, kad šį medį regiono kukluksklano organizacijos nariai naudojo kaip „bausmės“ juodaodžiams atlikimo vietą, pakardami juos ant šakų.

Prasidėjus XX amžiui kraujo praliejimo faktai nesibaigė, nes buvo užregistruotas atvejis kai netoliese gyvenantis fermeris nužudė du savo vaikus ir po to pasikorė ant ąžuolo šakos.

Naujojo Džersio ąžuolas matė daugiau mirusių žmonių kūnų už bet kurį kitą apylinkėse augantį medį, jau nekalbant apie tai, kad po medžiu savo ritualus atlikdavo satanistai ir serijinis žudikas Džerardas Džonas Šeferis, buvęs policininkas, žinomas kaip „Aklasis“ Mėsininkas iš Kriko, 1970-ųjų metų pradžioje išžaginęs, suluošinęs, pakoręs ir po medžiu užkasęs dvi nepilnametes mergaites, o po kelių dienų sugrįžęs į nusikaltimo vietą, kad atliktų nekrofilijos aktus su lavonais.

Dėl visų šių įvykių daugelis vietinių gyventojų tikėjo, kad šio medžio šaknys minta ne vandeniu, o krauju, o ąžuolo žievė ir šakos susiurbė visų šių siaubingų įvykių siaubą.

Žmonės, kuriems pakako drąsos prisiartinti prie medžio, papasakojo kitus nuostabą keliančius dalykus. Jie teigia, kad prie medžio apima slogus nerimo jausmas, tarsi supanti aplinka kvėpuoja blogiu, o, pridėjus ranką prie medžio, visada jaučiama šiluma, netgi jei lauke labai šalta ar sninga, tarsi medžio viduje pulsuotų gyvi audiniai.

Tačiau ne visas medis yra šiltas - yra keletas nedidelių vietų, kurių bendras plotas yra apie 2 kvadratiniai metrai, kuriose žievė yra visuomet šalta, netgi pačiomis karščiausiomis dienomis (beje, kaip teigia parapsichologijos žinovai, nepaaiškinamas šaltis paprastai yra susijęs su piktomis būtybėmis).

Taip pat yra pasakojama, kad tie, kurie peiliais raižė medžio žievę arba nusišlapindavo šalia kamieno, nuolat patekdavo į avarijas ar kitokius nemalonius įvykius.

Kyla visiškai logiškas klausimas - kodėl nieks nenupjovė medžio? Teigiama, kad vietinė valdžia kartą liepė nupjauti ąžuolą, tačiau darbininkai to niekaip negalėjo padaryti. Pirmiausia dėl visiškai nesuprantamų priežasčių nustojo veikti benzininis pjūklas. Ilgai teko su juo krapštytis, kol jis vėl, tarsi be jokios priežasties, pradėjo veikti. Tačiau, vos tik darbininkas pabandė pradėti pjauti ąžuolą, sutrūkinėjo pjaunanti juosta su dantukais.

Darbininkai nusprendė atlikti darbą senoviniu būdu - kirviais. Tačiau jau po pirmųjų smūgių kirvių pentys nukrito nuo kotų, todėl teko atsisakyti bandymų nukirsti ąžuolą.

Nuo to karto pradėta kalbėti, kad Velnio medis yra užantspauduotas likimo ir mirties antspaudu ir netgi saugo pats save, siųsdamas nelaimes tiems, kas išdrįso sukelti jam pavojų.

Kai kurie ekspertai, bandydami paaiškinti šiuos keistus reiškinius, teigia, kad šis ąžuolas, kaip ir bet kuri kita gyva būtybė, paprasčiausiai sugėrė blogą energiją, kuri buvo spinduliuojama šalia augalo per pastaruosius šimtmečius. Ypač daug tokios energijos buvo spinduliuojama, kai vyko linčiavimas, žmogžudystės ir savižudybės.

Velnio medis Somerset Hile Naujajame Džersyje šiandien yra tarsi nebylus šiurpių įvykių, įvykusių po jo šakomis, liudininkas. Prie ąžuolo kamieno pritvirtinta geležinė lentelė, ant kurios esantis užrašas rekomenduoja nieko neįtariantiems parko lankytojams nesiartinti prie medžio.