Ar verta saugotis blogos akies?

Didžiosios Britanijos psichologijos profesorius Richardas Wisemanas prieš kelerius metus apklausė beveik 8000 žmonių ir padarė išvadą, kad prietarai iš tiesų neturi jokios įtakos sėkmei, tačiau jų paisymas iš dalies padeda apsisaugoti nuo nelaimių. Nors mokslininkai nusiteikę skeptiškai, tačiau milijonai žmonių visame pasaulyje tiki, jog blogo linkintis žmogus vien žvilgsniu gali padaryti įtaką jų gerovei ar sveikatai. Tad siekia apsisaugoti įvairiais ritualais ar amuletais. O ezoterikai gali patvirtinti, jog šiam tikėjimui esama realaus pagrindo.

Magiškoji akis

Akys – ypatingas organas. Jis beveik nesikeičia. Oda sensta, veido bruožai su amžiumi pakinta, o akys – vienintelis organas, kuris neauga. Su amžiumi tik šiek tiek išblunka jų spalva. Tai taip pat vienas jautriausių jutiminių organų. Tad neturėtų stebinti, kad akis visais amžiais laikoma itin galingu maginiu simboliu. Senovės egiptiečiai tikėjo, kad dangaus dievo Horo akis baudžia nusikaltusius ir laikė ją visažinystės simboliu. Piramidžių viršūnės būdavo išpuošiamos auksinėmis plokštelėmis su akies simboliu. Tikėta, kad nuo piramidės į visas keturias puses žvelgdavo dievas Ra. Taip atsirado vienas galingiausių visų laikų maginių simbolių – akis trikampyje. Manoma, kad ankstyvieji krikščionys šį simbolį perėmė, o vėliau jį pradėjo naudoti ir slaptosios draugijos, taip demonstruodamos savo mistinę ar net dieviškąją kilmę. O dar svarbiau tai, kad šiuo simboliu būdavo įrodoma viršenybė ir galia prieš kitus. Panašių įsitikinimų, kad akis yra dieviškos kilmės ženklas, aptinkama graikų, romėnų, germanų bei skandinavų mituose. Į žmogaus akis visais laikais atidžiai žvelgė šamanai, kurie vylėsi ten perskaityti dvasios ir kūno ligas. „Akis į akį“ principu veikia visi akies formos amuletai. Tokius nešiodavosi senovės egiptiečiai tam, kad apsigintų nuo ligų. Artimuosiuose Rytuose ir dabar paplitęs akies pavidalo amuletas, saugantis nuo nužiūrėjimo. Arabų pasaulyje aptinkama išminties akis, pavaizduota XV a. arabų piešinyje kaip migdolo formos mandala. Ji simbolizuoja dvasinius vartus, vedančius į sielą, aukščiausiąją tiesą ir išmintį.

Žvilgsnio energetika

Tokia didžiulė reikšmė akims ir žvilgsniui, ezoterikų teigimu, suteikta ne be priežasties. Bioenergetikai įsitikinę, kad visas žmogaus kūnas skleidžia elektromagnetines bangas, vibruoja tam tikru dažniu, o akys jas spinduliuoja itin intensyviai. Taip pat teigiama, kad žvilgsnio ir minties galia itin glaudžiai susiję. Juk juslėmis fiksuojama informacija ir perduodama smegenims. Visa tai vyksta sukuriant bioelektrinius impulsus. Iš esmės neįmanoma atsieti, kur baigiasi regos projekcija bei prasideda mintis ir atvirkščiai. Tai ne mistinis, o mokslinis faktas. Tad tradicinio mokslo atstovai ryžosi ištyrinėti šį fenomeną. O pradėjo nuo eksperimento, turėjusio įrodyti, kad kito asmens žvilgsnį galima pajusti visu kūnu. JAV mokslininkų grupė pakvietė 100 savanorių, kiekvieną jų paeiliui pasodino kambario viduryje, o į jo pakaušį žiūrėjo kitas žmogus. Paaiškėjo, kad 95 % atvejų svetimas žvilgsnis buvo juntamas gana aiškiai. Dauguma jį suvokė kaip trumpalaikį spustelėjimą galvoje, kiti pajuto lengvą vėjelio pūstelėjimą, kartais žmonės norėdavo pasitraukti, nes dirginimas būdavo per daug intensyvus ir keldavo nemalonius pojūčius. Kad toks poveikis įmanomas, žinota dar XX a. trečiajame dešimtmetyje, kai anglų fizikai ėmėsi tyrinėti telekinezės reiškinį. Tuomet spėjo, kad žmogaus kūnas, šiuo konkrečiu atveju – akys, tam tikrais momentais gali skleisti bangas, įgaunančias tinklinę struktūrą. Jau prieš 100 metų egzistavo prietaisai, leidę užfiksuoti tokias bangas.

Sąmoningai (ne)valdomas

O šiuolaikinės technologijos šios teorijos teisingumą tik įrodo. Jau dabar plėtojamos tiesioginės kompiuterio ir žmogaus smegenų sąsajos. Vien žvilgsniu galima valdyti kai kurias vaizdo kamerą turinčių įrenginių funkcijas. Dar toliau žengia kompiuterinių žaidimų kūrėjai, kurie pasitelkę virtualios realybės technologiją sukuria skaitmeninį pasaulį, kuriame žmogus akių judesiais gali keisti realybę. Toks žaidimas leidžia pasijusti kone visagaliu. Visgi žvilgsnis ir akys ne visada gali būti valdomos sąmoningai. Kartais žmogus negali ne tik pasirinkti, kur žiūrėti, bet ir kaip. Mokslininkai nesąmoningus akių judesius ir natūralias reakcijas tyrinėja jau daugiau nei 150 metų. Ir jie nustatę, kad smegenų impulsai akis pasiekia itin greitai – vos per šimtąją sekundės dalį. Tad reakcija įvyksta greičiau nei sąmonėje suformuluojama mintis. Sureaguoti spėja tik pasąmonė, kurioje glūdi patys primityviausi instinktai. Tad žvilgsnyje iš tiesų gali atsispindėti baimė, agresija, pyktis, taip pat seksualinis potraukis, net pasąmoningi troškimai, kurie, deja, ne visada yra gražūs ir tyri. O įdomiausia tai, kad aplinkiniai šias primityvias emocijas gana lengvai identifikuoja. Didžiosios Britanijos mokslininkai atliko eksperimentą su 460 savanorių. Šie žmonės žiūrėjo į nepažįstamų vyrų ir moterų nuotraukas ir mėgino įvertinti, ar jie atrodo patikimi. Tiesus žvilgsnis daugeliui siejosi su patikimumu, visgi nė vienas dalyvių nuotraukos nepanoro tyrinėti ilgiau kaip 15 sekundžių.

Gąsdinantis ar viliojantis?

Jei vien apžiūrinėdami nuotraukas eksperimentų dalyviai pasijusdavo nejaukiai, tai gyvai dalyvaujantys eksperimentuose patirdavo dar intensyvesnius pojūčius. Nepaprastai viliojančią ir bauginančią žvilgsnio galią keistoku eksperimentu įrodė italų psichologas Giovanni Caputo. Jis paprašė 20 jaunų suaugusiųjų susėsti poromis vienas prieš kitą metro atstumu blankiai apšviestame kambaryje ir 10 min. žiūrėti partneriui į akis. Kitame kambaryje dalyvių paprašyta tiesiog žiūrėti į sieną. Tie, kurie žiūrėjo kitiems į akis, teigė, kad spalvos jau po 30 sek. tapo ne tokios intensyvios, pašaliniai garsai atrodė tylesni arba garsesni nei galima tikėtis. Dauguma jautėsi atsiriboję nuo aplinkos, o laikas tarsi sustojo. 90 % dalyvių prisipažino, kad pradėjo matyti deformuotus veidus, 75 % pamatė pabaisą, o 50 % išvydo savo pačių bruožus kitų veiduose. Psichologas išvadose teigė, kad tokios haliucinacijos rodo, jog atidžiai žvelgiant į kitą asmenį užsimezga ryšys, kurį sunku nutraukti. O pasąmonė verčia reaguojanti arba priartėjant, pvz., pasibučiuoti, arba nusisukti, priklausomai nuo to, kokie pojūčiai sužadinami. Šio eksperimento rezultatai neturėtų stebinti. Mat lygiai toks pats fenomenas egzistuoja laukinės gamtos pasaulyje. Nuo XVIII a. pabaigos keli Indijos gamtos tyrinėtojai vienodai aprašė tą patį reiškinį: skirtingų rūšių nuodingų gyvačių gebėjimą žvilgsniu paralyžiuoti auką. Kai kuriuose šaltiniuose net minima, kad gyvatės geba auką nužudyti žvilgsniu.

Žvilgsnio etiketas

Žmogus – ne paslaptinga džiunglių gyvatė. Tad vien žvilgsniu nenužudys, tačiau tam tikrą poveikį padaryti gali. Juk ne be priežasties egzistuoja tiek daug taisyklių, nurodančių skirtingų kultūrų ir tikėjimų atstovams, kaip ir į ką dera žiūrėti. Pvz., Arabų šalyse į akis vengiantis žiūrėti žmogus vertinamas kaip nepatikimas. Tikima, kad tiesus žvilgsnis reiškia dėmesį ir pagarbą. Nepaisant įpročio atidžiai tirti pašnekovo akis šiuose regionuose, giliai tikima blogos ar piktos akies fenomenu. Ir, deja, dažniau tai priskiriama moterims. Paskutinis atvejis, kai nužiūrėjimu apkaltinta moteris buvo užmėtyta akmenimis, užfiksuotas 1997 m. Irake. Šiaurės Amerikoje, Europoje, Pietų Korėjoje ir Tailande žiūrėti į akis priimtina ne ilgiau kaip 30–50 sekundžių. Čia įprasta tarp pašnekovų išlaikyti kiek didesnį atstumą ir stovėti pasisukus šonu. Specialistai tai sieja ne tik su ilgus šimtmečius šias šalis kamavusiais karais, tačiau ir tuo, kad pagoniška religija, kurioje akys yra viską atskleidžiantis sielos veidrodis, nebuvo pamiršta net įsigalėjus krikščionybei. Rytų ir Pietryčių Azijoje intensyvus akių kontaktas visada traktuojamas kaip siekis dominuoti, gąsdinimas, net kvietimas į kovą. Malaizijoje ir Singapūre vyrai vienas kitam į akis beveik nežiūri. Išimtis taikoma tik ginčams ir kontaktiniam sportui. Tuomet priešininkai vienas kito akyse mėgina išskaityti ketinimus, meta iššūkį ir demonstruoja psichologinę jėgą. Šiose valstybėse nuo svetimų žvilgsnių itin saugomos vaikų akys.

Ar tikrai egzistuoja bloga akis?

Su žiūrėjimu ir akimis susijusių prietarų yra visose kultūrose ir visose šalyse. Beje, jų paiso ir modernūs, prietarus neigiantys žmonės. Turbūt daugeliui teko matyti, kad socialiniuose tinkluose viešinamų mažamečių vaikų veidai ar akys pridengiamos. Taip daroma, nes tikima, kad vaikas iki paauglystės neapsaugotas nuo svetimos įtakos, konkrečiai – nuo blogos akies. Bloga akis – žvilgsnis, kuris, kaip manoma, gali sukelti sužalojimą, ligą, jėgų netekimą ar kitokią grėsmę tiems, į kuriuos jis nukreipiamas. Istoriniai šaltiniai liudija, kad apie blogos akies fenomeną žinota jau VIII a. pr. Kr. Skirtingi senovės graikų filosofai ir rašytojai, tokie kaip Hesiodas, Plutarchas ir Plutonas, yra minėję blogąją akį. Plutarcho moksliniame blogosios akies paaiškinime teigiama, kad asmuo, turintis blogą akį, nukreipia nuodingus spindulius į asmenį, kuriam linki pikta. Manyta, kad ypač stiprią galią nužiūrėti turi tie, kurių akys mėlynos. Manoma, toks mitas kilo dėl to, kad tokios spalvos Viduržemio jūros regione buvo retenybė. Romos imperijos laikais žmonės manė, kad blogą akį gali turėti ištisos gentys. Senovės Graikijoje blogos akies simbolį dažnai paišydavo ant svaigiesiems ar gydomiesiems gėrimams skirtų indų. Tai buvo savotiškas perspėjimas, kad indo turinys gali daryti tiek gerą, tiek blogą poveikį. Amerikiečių mokslininkė psichologė Julia Langer 2017 m. paskelbė savo tyrimų duomenis, kurie įrodo, jog maždaug 6–8 % žmonių į tiesioginį akių kontaktą reaguoja itin jautriai. Ezoterikai įsitikinę, kad šie žmonės kitų akyse gali pamatyti mintis ir ketinimus.

Išvengti nužiūrėjimo

Įrodyti, kad bloga akis ir nužiūrėjimo burtai egzistuoja, neįmanoma. Visgi yra žmonių, kurie tikina susidūrę su pražūtingu piktavalių žvilgsniu. Tad saugosi patys ir ragina tai daryti kitus. Įvairiose kultūrose skirtingai saugotasi blogos akies ir nužiūrėjimo. Senovėje taikė labai paprastą metodą – į priekį ištiesdavo ranką, tarsi užblokuodavo blogąją energiją. Ištiestą ranką laikė dieviškosios valdžios ir galios išraiška. Ilgainiui fizinis judesys tapo tiesiog simboliu ir pradėti gaminti nuo piktos akies saugantys rankos ar plaštakos formos amuletai. Juos liejo iš sidabro, vario ir aukso, droždavo iš medžio, raižė iš koralų, dramblio kaulo arba darė iš porceliano ar žydrojo stiklo. Žmonės tikėjo, kad šios medžiagos sustiprina amuleto magiškas galias. Dar ir dabar Rytų šalyse gausu papuošalų su Hamsos ranka, kuri neva saugo nuo nužiūrėjimų ir bloga linkinčiųjų. Tie, kas tokio amuleto neturi, gali tiesiog sudėti abi rankas ant pilvo ir taip apsaugoti savo energetiką. Bioenergetikai tikina, kad tai neleidžia ne tik nužiūrėti, bet ir energetiniams vampyrams savintis svetimos energijos. Jeigu atrodo, kad šalia yra piktą akį turintis žmogus, rekomenduojama įsitverti kokio nors geležinio daikto. Daugelis metalinių daiktų veikia trasi amuletai. Štai raktus kaip amuletą naudojo jau senovės etruskai ir egiptiečiai. Vienas labiausiai paplitusių ir žinomiausių amuletų – pasaga. Galais žemyn virš durų ar lango pakabinta pasaga nuo seno saugodavo namus ir jų gyventojus nuo nužiūrėjimo.

Nužiūrėjimo diagnostika ir panaikinimas

Žmones saugotis net ir ne visiškai suprantamų dalykų visais laikais skatino nuojauta ir nemalonios patirtys. Teigiama, kad nužiūrėtas ar tiesiog su piktavalio žvilgsniu susidūręs žmogus tai pajunta kone iškart. Mat paveikus jo energetinį lauką greitai pasireiškia fiziologiniai pokyčiai. Pirmasis nužiūrėjimo požymis – staiga pablogėjusi savijauta. Tai gali pasireikšti stipriu galvos skausmu, padidėjusiu kraujospūdžiu, skausmu širdies plote ir pykinimu. Kartais blogos akies poveikis siejamas su dėmėmis išmuštu veidu, nemiga, akių perštėjimu ir vokų skausmu. Patys seniausi prietarai byloja, kad nužiūrėto žmogaus ausys ir skruostai pradeda kaisti. Blogos akies paveikto asmens energetika kinta, tad į tai reaguoja ir daiktai, pvz., staiga gali pradėti juoduoti jo nešiojami sidabriniai papuošalai. Nužiūrėto žmogaus organizmas praranda vidinę pusiausvyrą, jo mintys nedera su veiksmais, emocijos tampa kraštutinės. Tad padidėja ir įvairių nesėkmių, nelaimių rizika. Pastebėjus tokius požymius galima atlikti nesudėtingą buitinį ritualą. Į stiklinę įpilti šalto vandens (geriausia natūralaus šaltinio). Ją laikant rankose sukalbėti gerai žinomą maldą ar mantrą. Tuomet ištarti: „Vanduo nuo stiklo, nuo manęs – nužiūrėjimas.“ Vandenį peržegnoti, dešine ranka pasemti užkalbėto vandens ir nusiplauti akis bei veidą. Tai daryti dešinės rankos delno išorine puse pagal laikrodžio rodyklę, veidą vandeniu suvilgant 3 kartus. Likusį vandenį užpilti ant veidrodžio.

Naudinga žinoti

• Manoma, kad daugelis nužiūrėjimų yra nesąmoningi. Kartais žmonės nė patys nepajunta, kad mintimis ir žvilgsniu pasiunčia stiprų energijos srautą. Tad nuo tokių nužiūrėjimų galima apsivalyti paprastais, energiją stiprinančiais ritualais, pvz. malda ir meditacija.
• Amuletais nuo nužiūrėjimu laikomi krikštatėvių ar senelių dovanoti daiktai.
• Nuo blogos energetikos poveikio saugo kūno pozos. Pajutus nemalonius simptomus derėtų sukryžiuoti ant krūtinės rankas, sunerti pirštus ar sugniaužti kumščius.
• Nužiūrėjimą gali užtraukti ir pernelyg daug pagyrų. Jei kas nors perdėtai žavisi, giria, gali užtraukti nesėkmių net sąmoningai neturėdamas piktų kėslų. Liaudies išmintis primena, kad tokiu atveju derėtų sučiaupti lūpas, dantimis nestipriai prikąsti liežuvio galiuką ar sukryžiuoti kojas.

Šaltinis: priekavos.lt