Archeologai aptiko jaunų neandertaliečių dantų

Ispanijos El Kastiljo urve rasti trys pieniniai žmogaus dantys priklauso neandertaliečiams. 

Maždaug prieš 80-60 000 metų iš Afrikos atkeliavo šiuolaikinio anatominio tipo žmonės. Jie buvo aukštutinio paleolito archeologinės kultūros nešėjai. Maždaug prieš 40 000 metų jie pasirodė Europoje, kur kelis tūkstantmečius sugyveno su čia gyvenusiais neandertaliečiais. Galiausiai jie išnyko prieš 41-39 tūkst. metų, tačiau mokslininkai vis dar neturi galutinio atsakymo, kokia forma vyko jų sambūvis, tačiau neabejotina, kad neandertaliečių kultūra turėjo įtakos šiuolaikinių žmonių protėviams.

Ispanijos ir Prancūzijos mokslininkų komanda, vadovaujama Madrido Komplutensės universiteto (Complutense University of Madrid) mokslininkės Marijos-Dolores Garaldos (Maria-Dolores Garralda), ištyrė tris pieninių dantų vainikus, rastus kasinėjimų metu El Kastiljo urve. Jų rasta 18 kultūriniame sluoksnyje, datuojamame perėjimu iš viduriniojo paleolito į viršutinį paleolitą. Tikslesnė analizė parodė, kad sluoksnis susidarė prieš 44940-42110 metų. Mokslininkai padarė išvadą, kad dantys priklausė dviem arba trims (labiau tikėtina, kad trims) neaiškios lyties vaikams, kurių amžius buvo nuo 4-5 iki 9-11 metų. Jie pažymėjo, kad dantys rasti toje vietoje, kur, kaip manoma, buvo perpjautas grobis. Vaikai tikriausiai gyveno netoliese, nebūtinai tuo pačiu metu. Šių dantų bruožai leido paleoantropologams juos priskirti neandertaliečiams. Be to, vienas iš dantų, 4-5 metų vaiko viršutinis pieninis kandis, iškrito ne natūraliai, o dėl traumos.

Kadangi El Kastiljo urve yra daugelio priešistorinių epochų žmonių veiklos pėdsakų, o jame buvo ir neandertaliečių, ir kromanjoniečių, darbo išvados padės mokslininkams geriau atkurti skirtingų žmonių rūšių sąveiką.