Biologai rado geną, dėl kurio išsivystė žmogaus smegenys

Vokietijoje esančio Makso Planko molekulinės ląstelės biologijos ir genetikos instituto specialistų teigimu, tik žmonėms būdingas genas ARHGAP11B, skatinantis naujos smegenų žievės vystymąsi, galėjo atlikti svarbų vaidmenį evoliuciškai atskiriant žmones ir beždžiones. Makso Planko molekulinės ląstelių biologijos ir genetikos instituto Vokietijoje mokslininkai mano, kad jis galėjo atlikti svarbų vaidmenį evoliuciškai dalijantis žmonėms ir beždžionėms. Apie tai jie praneša straipsnyje žurnale "EMBO Reports".

Naujoji žievė (neokorteksas) - tai smegenų žievės sritis, kuri žemesniesiems žinduoliams yra beveik neišsivysčiusi, tačiau žmonėms sudaro pagrindinę žievės dalį ir yra atsakinga už aukštesniąsias nervų funkcijas, įskaitant sąmoningą mąstymą ir kalbą.

Kadangi Europoje dėl etinių priežasčių tyrimai su žmogbeždžionėmis yra uždrausti, mokslininkai iš kamieninių ląstelių išaugino žmogaus ir šimpanzės smegenų organoidus - kelių milimetrų dydžio trimates ląstelių struktūras. Įvedus ARHGAP11B geną į šimpanzės smegenų organoidą, aktyviai formavosi kamieninės ląstelės, skirtos formuoti neokorteksą, ir apskritai padidėjo neuronų skaičius. Užblokavus ARHGAP11B geną žmogaus smegenų organoiduose, kamieninių ląstelių, skirtų neokorteksui formuotis, skaičius sumažėjo iki tokio pat lygio kaip šimpanzių smegenų organoiduose.

Ankstesnių eksperimentų metu ta pati mokslininkų grupė įrodė, kad ARHGAP11B gali padidinti primatų smegenis. Tačiau buvo neaišku, ar šis genas turėjo įtakos evoliuciniam žmogaus neokorteksų išsiplėtimui.

"Mums pavyko įrodyti, kad ARHGAP11B vaidina lemiamą vaidmenį neokortekso vystymuisi žmogaus evoliucijos metu. Atsižvelgdami į svarbų ARHGAP11B vaidmenį, galime daryti prielaidą, kad kai kurias neokortekso formavimosi ydas gali lemti šio geno mutacijos", - apibendrino straipsnio autoriai.