Kaimyninėje galaktikoje aptiktas "neįtikėtinas" galingos energijos šaltinis

Tarptautinė astronomų komanda atrado nedidelę mūsų Paukščio tako galaktiką palydovę. Pasak tyrėjų, jis yra galingos spinduliuotės šaltinyje, kurio mokslininkai ieškojo pastaruosius dešimt metų.

Tyrimas paskelbtas žurnale "Nature Astronomy", o jo santrauką pateikia Phys.org. Tarptautinė tyrėjų komanda ištyrė reiškinį, vadinamą Fermio kokonu. Tam buvo analizuojami "Gaia" ir "Fermi" kosminių teleskopų duomenys. Mokslininkai aiškina, kad Pieno kelio centras "pučia" porą milžiniškų gama spindulių burbulų, kurių skersmuo siekia 50 tūkst. šviesmečių. Iš pažiūros jie primena smėlio laikrodį. Objektą maždaug prieš 10 metų atrado Fermis.

Per šį laiką mokslininkams nepavyko rasti radiacijos šaltinio, kuris sudaro du didžiulius burbulus. Vienintelis dalykas, kurį jiems pavyko nustatyti, yra tai, kad "žiedlapius" dengia kelios paslaptingos substruktūros, sudarytos iš labai ryškių gama spindulių. Viena ryškiausių dėmių, vadinama Fermio kokonu, yra pietinėje "žiedlapio" dalyje.

Iki šiol vyravo teorija, kad šis neįprastas reiškinys gali būti kaip nors susijęs su tolimos praeities supermasyvios juodosios skylės žybsniais. Tačiau naujame tyrime nustatyta, kad Fermio kokoną iš tikrųjų sukelia spinduliuotė, sklindanti iš nykštukinės Šaulio galaktikos - vieno iš mūsų Pieno kelio palydovų.

Mokslininkai nustatė, kad Šaulio nykštukinė galaktika dėl savo siauros orbitos aplink mūsų galaktiką ir ankstesnių praskriejimų pro galaktikos diską prarado didžiąją dalį tarpžvaigždinių dujų. Ji taip pat neteko daugybės savo žvaigždžių, kurios buvo ištrūkusios iš branduolio ir persikėlė į pailgas "rankas". Dabar ši galaktika buvo ramybės būsenoje. Joje beveik neliko dujų, iš kurių galėtų susiformuoti žvaigždės, ir žvaigždžių darželių. Tačiau teleskopo duomenys rodo, kad gama spindulių šaltinis yra šioje galaktikoje.

Atsižvelgdami į dabartinę jo būklę, astronomai pasiūlė du galimus gama spindulių atsiradimo paaiškinimus. Pavyzdžiui, vienas iš jų galėtų būti mums nežinomų milisekundinių pulsarų populiacija. Antroji galimybė - tamsiosios medžiagos anihiliacija. Dabartiniai modeliavimai rodo, kad pirmasis scenarijus gali būti teisingas.

Tai reiškia, kad nykštukinėje galaktikoje gali būti milisekundinių pulsarų - tam tikrų tipų žvaigždžių, daug masyvesnių už Saulę, liekanų. Dabar jie egzistuoja artimose dvinarėse sistemose ir kartais skleidžia galingus spindulius. Iš jų išsiskyrę elektronai susiduria su mažos energijos fotonais kosminiame mikrobangų fone ir sukuria labai didelės energijos gama spindulius. Mokslininkai, naudodami modelį, įrodė, kad milisekundinių pulsarų buvimas logiškai paaiškina Fermio kokono egzistavimą ir kartu paneigia tamsiosios medžiagos teoriją.

Tikroji žemė - Pateikiami naujausi oru vaizdo įrašai iš viso pasaulio. Žiūrėkite, stebėkite orus, klimatą, stichines nelaimes Paranormal LT Youtube kanale: