Nauju tyrimu bandoma paaiškinti Mandelos efektą - klaidingos atminties reiškinį

Žmonės būna nustebę, kai sužino, kad jie dalijasi klaidingais prisiminimais. Manoma, kad prisiminimai yra subjektyvūs ir pagrįsti asmenine patirtimi.

Tačiau Čikagos universiteto (JAV) psichologų atliktas tyrimas rodo, kad žmonės linkę prisiminti ir pamiršti tuos pačius vaizdus, nepriklausomai nuo jų individualios patirties įvairovės. Tai būdinga net klaidingiems prisiminimams.

Mokslinis straipsnis priimtas publikuoti žurnale "Psychological Sciences", ir nors jis pateikiamas kaip išankstinis spaudinys, apie tyrimą praneša "Converstantion".

Terminą "Mandelos efektas" sukūrė Fiona Broome, kuri save vadina paranormalių reiškinių tyrinėtoja. 2013 m. internete netikėtai pradėta aptarinėti politiko ir valstybės veikėjo Nelsono Mandelos mirtis. Žmonės buvo įsitikinę, kad politikas mirė kalėjime devintajame dešimtmetyje. Be to, jie net galėjo prisiminti naujienų pranešimus apie Nelsono Mandelos mirtį. Iš tiesų politikas buvo paleistas 1990 m., o mirė 2013 m. Pati Fiona Broom tvirtina, kad Mandelos efektas yra persikėlimo į alternatyvią realybę rezultatas. Nuo to laiko Mandelos efekto pavyzdžiai tapo plačiai paplitę.

Rusakalbiams gyventojams Boriso Jelcino frazė "Aš pavargau, aš išeinu" tapo klasika. Manoma (ir daugelis tai prisimena), kad jis tai pasakė per televiziją 1999 m. gruodžio 31 d. Tačiau tai neįvyko. Jis buvo toks: "Aš išeinu, padariau viską, ką galėjau...".

Mandelos efektas tapo puikia paspirtimi sąmokslo teorijų kūrėjams.

"Dėl šios priežasties Mandelos efektas buvo moksliškai tiriamas tik kaip sąmokslo teorijų plitimo internete pavyzdys. Mandelos efekto, kaip kolektyvinės atminties reiškinio, tyrimų atlikta labai nedaug. Vizualinis Mandelos efektas, tvirtai susijęs su konkrečiais simboliais, tapo idealia medžiaga tyrimui", - rašo straipsnio autoriai.

Amerikiečiams buvo pasiūlytos trys to paties paveikslėlio versijos. Pavyzdžiui, tai buvo ponas Monopolis iš žaidimo "Monopolis", robotas C-3PO iš "Žvaigždžių karų", pokemonas Pikachu arba drabužių gamintojo "Fruit of the Loom" logotipas. Daugelis žmonių prisimena, kad ponas Monopolis nešioja monoklį, nors iš tikrųjų jis jo neturi; vėlgi daugelis žmonių mano, kad C-3PO visada turėjo abi kojas auksines, nors iš tikrųjų viena visada buvo sidabrinė; žmonės mano, kad Pikachu turi juodą uodegos galiuką, bet iš tikrųjų neturi; manoma, kad "Fruit of the Loom" logotipe yra ragas, nors iš tikrųjų jo nėra.

"Siekdami patikrinti, ar Mandelos vizualinis efektas tikrai egzistuoja, atlikome eksperimentą, kurio metu žmonėms pateikėme tris to paties simbolio versijas. Vienas iš jų buvo teisingas, o du - pakeisti. Paprašėme tiriamųjų pasirinkti teisingą variantą. Iš viso buvo 40 simbolių rinkinių", - rašė tyrėjai.

Nustatyta, kad žmonės labai prastai atliko septynias užduotis - teisingą atsakymą pasirinko tik 33 % arba mažiau atvejų. Eksperimento dalyviai nuolat rinkosi tą pačią klaidingą versiją, o statistiniai duomenys buvo geresni nei įprasto atsitiktinumo. Be to, žmonės teigė labai pasitikintys savo pasirinkimu ir žinantys simbolius, nors ir klydo.

Tai akivaizdus įrodymas reiškinio, apie kurį žmonės internete kalba jau daugelį metų: Mandelos vaizdo efektas yra tikra ir dažnai pasitaikanti atminties klaida.

"Nustatėme, kad šis klaidingos atminties efektas buvo neįtikėtinai stiprus atliekant įvairius bandymus. Net kai žmonėms buvo parodyta teisinga simbolio versija, po kelių minučių jie vis tiek pasirinkdavo neteisingą variantą. Kai jų buvo paprašyta laisvai nupiešti simbolius iš atminties, jie piešė tuos pačius neteisingus bruožus", - pažymėjo mokslininkai.

Kas sukelia šią kolektyvinę klaidingą atmintį?

"Nustatėme, kad vizualinės savybės, tokios kaip spalva ir ryškumas, negali paaiškinti šio poveikio. Taip pat stebėjome dalyvių pelės judesius, kai jie žiūrėjo vaizdus kompiuterio ekrane, kad pamatytume, ar jie žiūri į tam tikrą dalį, pavyzdžiui, Pikachu uodegą. Tačiau net ir tada, kai žmonės žiūrėjo tiesiai į teisingą paveikslėlio dalį, jie iškart po to vis tiek pasirinkdavo klaidingą dalį. Taip pat nustatėme, kad daugeliu atvejų buvo mažai tikėtina, jog žmonės kada nors matė klaidingą versiją", - sako autoriai.

Tikriausiai nėra vienos universalios priežasties. Skirtingi vaizdai gali sukelti Mandelos vaizdo efektą dėl skirtingų priežasčių. Kai kurie iš jų gali būti susiję su išankstiniais lūkesčiais, kai kurie - su ankstesne vizualine patirtimi, o kiti - su visai kitais dalykais, nesusijusiais su pačiais vaizdais. Pavyzdžiui, paaiškėjo, kad dažniausiai filmuose ir žiniasklaidoje rodoma tik viršutinė C-3PO kūno dalis. Klaidingai įsiminta auksinė koja gali būti išankstinių žinių rezultatas - kūnai paprastai būna tik vienos spalvos.

Bet kokiu atveju tyrimas įrodė, kad prisiminimams didelę įtaką daro ne tik subjektyvi patirtis ir pasaulio suvokimas, bet ir aplinka.