"Žmonija tapo masinio išnykimo ginklu", - perspėja JT vadovas

JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antonio Guterres) antradienį apkaltino tarptautines korporacijas, kad jos pasaulio ekosistemas pavertė "pelno žaislais", ir perspėjo, kad jei nepavyks pakeisti kurso, tai sukels katastrofiškų padarinių.

"Dėl mūsų begalinio apetito nekontroliuojamam ir nevienodam ekonomikos augimui žmonija tapo masinio išnykimo ginklu", - sakė jis savo kalboje prieš Monrealyje vykstančias derybas dėl biologinės įvairovės.

Nuo 2017 m., kai pradėjo eiti pareigas, buvęs Portugalijos ministras pirmininkas A. Guterresas klimato kaitą pavertė savo svarbiausiu klausimu.

Jo ugningi pasmerkimai per iškilmingą konferencijos, vadinamos COP15, atidarymą atskleidė, kad nykstančių planetos augalų ir gyvūnų likimas - tarpusavyje susijusi krizė - jam taip pat artimas.

Prieš jam užimant tribūną, maždaug pusšimčio protestuotojų grupė nutraukė Kanados ministro pirmininko Justino Trudeau (Justin Trudeau), kuris renginį organizuoja kartu su Kinija, kalbą.

Jie mojavo plakatu su užrašais "Vietinių gyventojų genocidas = ekologinis genocidas" ir "Kad išsaugotumėte biologinę įvairovę, liaukitės įsiveržę į mūsų žemę" ir kelias minutes skandavo, kol buvo išvesti, sulaukę gausių plojimų.

"Kaip matote, Kanada taip pat yra laisvo žodžio vieta, kur asmenys ir bendruomenės gali atvirai ir tvirtai reikšti savo nuomonę, ir mes dėkojame jiems už tai, kad pasidalijo savo požiūriais", - atsakydamas sakė J. Trudeau.

Šio susitikimo nereikėtų painioti su kitomis anksčiau šį mėnesį vykusiomis JT derybomis, kurios buvo skirtos klimato klausimams ir vadinosi COP27.

- Paryžiaus momentas gamtai -

Į gruodžio 7-19 d. susitikimą susirinko beveik 200 šalių, siekiančių susitarti dėl "Paryžiaus momento" gamtai.

Iššūkiai yra didžiuliai: milijonui rūšių gresia išnykimas; trečdalis visos žemės yra labai nualinta ir prarandamas derlingas dirvožemis; dėl taršos ir klimato kaitos sparčiau nyksta vandenynai.

Cheminės medžiagos, plastikas ir oro tarša dusina žemę, vandenį ir orą, o dėl iškastinio kuro deginimo vykstantis planetos įkaitimas sukelia klimato chaosą - nuo karščio bangų ir miškų gaisrų iki sausrų ir potvynių.

"Su gamta elgiamės kaip su tualetu", - atvirai sakė A. Guterresas.

"Ir galiausiai mes darome savižudybę pagal įgaliojimą", - pridūrė jis, - o poveikis jaučiamas darbo vietoms, badui, ligoms ir mirčiai.

Tuo tarpu ekonominiai nuostoliai dėl ekosistemų degradacijos nuo 2030 m. kasmet sieks 3 trilijonus JAV dolerių.

Prieš derybas AFP kalbėjosi su JT Biologinės įvairovės konvencijos (BĮK) vadove Elizabeth Mrema (Elizabeth Mrema,), kuri teigė, kad nesėkmė nėra išeitis.

"Kad Paryžiaus susitarimas būtų sėkmingas, biologinė įvairovė taip pat turi būti sėkminga. Kad pavyktų klimato kaita, turi pavykti ir gamta, todėl turime juos spręsti kartu", - sakė ji.

Tarp 10 metų trukmės programos tikslų projektų yra kertinis įsipareigojimas iki 2030 m. apsaugoti 30 proc. pasaulio sausumos ir jūrų, panaikinti žalingas žvejybos ir žemės ūkio subsidijas, kovoti su invazinėmis rūšimis ir sumažinti pesticidų naudojimą.

Naujasis tikslas bus labai priklausomas nuo vietinių tautų, kurios valdo žemę, kurioje yra apie 80 proc. likusios Žemės biologinės įvairovės, dalyvavimo.

Jau atsirado nesutarimų svarbiausiu finansavimo klausimu, nes turtingos šalys spaudžiamos skirti daugiau lėšų besivystančioms šalims, kad šios galėtų jas išsaugoti.

Viltis jau sumenkino tai, kad į susitikimą neatvyko pasaulio lyderiai: Vienintelis iš jų dalyvaus Kanados vadovas Trudeau.

Šiuo metu COP15 pirmininkauja Kinija, tačiau dėl Kovido pandemijos ji susitikimo nerengia.

AFP