Pamirškite naftą. Dabar jie eina dėl karvių

Pirmiausia jie atėjo dėl naftos, dabar ateina dėl karvių. Aplinkosaugininkai neturi nei gėdos, nei proto, o ūkininkai visame pasaulyje, pamiršę šakutes, "padeginėja šieno rulonus ir mėšlą pila ant greitkelių", praneša April Roach, Tracy Withers, Jen Skerritt ir Agnieszka de Sousa "Bloomberg".

Šiame straipsnyje gali būti teiginių, atspindinčių autoriaus nuomonę

Nesvarbu, kad maisto kainos šoktelėjo visame pasaulyje. Pavyzdžiui, šiais metais maisto produktų kainos JAV išaugo 13 proc. Olandijos vyriausybė pareiškė, kad savanorišku vienkartiniu pasiūlymu išpirks net tris tūkstančius didžiausių teršėjų (ūkininkų). Kol orai atšals ir dujų atsargos taps ribotos, Olandijos žaliųjų gauja perėjimui finansuoti atideda 24,3 mlrd. eurų (25,6 mlrd. JAV dolerių). "Atsisakiusieji bus priversti pasitraukti iš verslo", - praneša "Bloomberg".

"Bloomberg" žurnalistų ketvertukas nesako, ką valdžia darys su žeme, kai ją užgrobs, tačiau jų požiūrį galima aptikti iš šio teiginio: "Intensyvi žemdirbystė - ir dešimtmečius trukęs oficialus neveiklumas - suniokojo Olandijos biologinę įvairovę, todėl vyriausybė buvo priversta imtis drastiškų priemonių."

"Sunaikino biologinę įvairovę?" Kalbame apie maistą. Tai, ko reikia žmonėms. Motina gamta ūkininkus pakankamai nualina - sausros, potvyniai, gaisrai ir kenkėjai. Dabar sunki valdžios ranka mano, kad ji turi atsikratyti karvių, nes, na, jos prunkščia ir šlapinasi.

"Nuo ūkio iki stalo maisto sistema sukuria apie 31 proc. pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos", - aiškina Bloombergo ketvertas. "Karvės ir avys, virškindamos maistą, išskiria planetą šildantį metaną; jų mėšlas ir šlapimas yra azoto oksido šaltinis, kuris dideliais kiekiais išbalansuoja ekosistemas."

Milijonai badaujančių žmonių man skamba labiau "ne pagal paskirtį". "Jei nebus imtasi skubių veiksmų, mokslininkai apskaičiavo, kad vien dėl su maistu susijusių išmetamųjų teršalų Žemė atšils daugiau nei 1,5 C, kurį pasaulio lyderiai nustatė kaip tikslą 2015 m. Paryžiaus susitarime." O ne.

Intensyviai ūkininkaujančioje Naujojoje Zelandijoje, kur žemės ūkio eksportas sudaro pusę šalies eksporto, vyriausybė priėmė įstatymą, tikėdamasi, kad iki 2050 m. grynasis žemės ūkio išmetamųjų teršalų kiekis bus sumažintas 24 %, o ūkininkai bus priversti sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį 10 proc. vos per trejus metus, kai įsigalios išmetamųjų teršalų mokestis.

"Vadinamasis "paplavų mokestis" bus reinvestuojamas į pramonę taikant paskatas, mokslinius tyrimus ir technologijas, kad Naujoji Zelandija galėtų vėl tapti etiškai gaminamo, didesnės vertės maisto lydere - rinkoje, kuri auga, nes vartotojai vis labiau rūpinasi klimatu ir sveikata", - praneša agentūra "Bloomberg".

Bryce McKenzie savo bandą sumažino 50 žmonių, tačiau to nepakanka. "Nenorime, kad šalis būtų apsodinta pušynais ir negalėtų auginti maisto", - sako B. McKenzie. "Norime apsirūpinti maistu ateityje."

Airijoje ūkiai pagamina apie trečdalį šiltnamio efektą sukeliančių dujų, o ūkininkai turėtų sumažinti išmetamų teršalų kiekį ketvirtadaliu, palyginti su trimis ketvirtadaliais procentų siektinais rodikliais elektros energijos sektoriuje ir perpus - transporto sektoriuje. Kanadoje ūkininkai tikisi, kad šį dešimtmetį dėl vyriausybės įpareigojimų laikymosi neteks 8 mlrd. dolerių negautos produkcijos. "Mūsų prašoma padaryti kažką, kas būtų naudinga visai visuomenei, tačiau sąskaita lieka mums", - sako Čakas Fosėjus (Chuck Fossay), kuris su broliais ūkininkauja 3 600 hektarų plote netoli Vinipego, priklausančiame šeimai nuo XX a. pradžios. "Turime daryti, ką galime, bet tai turi būti pasiekiama ir sąžininga."

Nyderlanduose šios šalies vyriausybei iškilus karvių šlapimo problemai, politikai įpareigojo ūkininkus sumažinti išmetamų teršalų kiekį net 70 proc. Kuo arčiau ūkio yra viena iš 160 saugomų šalies gamtinių teritorijų, tuo griežtesni apribojimai.

Kad būtų įvykdyti vyriausybės įpareigojimai, "gyvulių skaičius turi sumažėti trečdaliu. Jei vyriausybė pasieks savo, didžiausi teršėjai bus uždaryti iki kitų metų šio laiko."

Olandijos ekologai teigia, kad karvių šlapimas nužudys visus medžius, o ūkininkai tvirtina, kad tai nepagrįstas valdžios žemės užgrobimas. Populistinio Ūkininkų ir piliečių judėjimo lyderė Karolina van der Plas (Caroline van der Plas) sako, kad ūkininkai yra "paprasti žmonės, bet jie jaučiasi laikomi nusikaltėliais. Viskas, ką daro ūkininkai, yra blogai: purškia nuodus, teršia aplinką, netinkamai elgiasi su gyvūnais".

Deja, paprasti pirkėjai kaltins maisto prekių parduotuvę, nes maisto produktų kainos ir toliau kyla, o aplinkosaugininkai pliauškia sau per petį ir yra liaupsinami kaip didvyriai pagrindinėje žiniasklaidoje.

(Doug French straipsnis perspausdintas iš Mises.org)

P komentaras: užsienis rašo, todėl tiesos ieškokite "duonos trupiniais"... atsirinkite faktus. Patiko pasidalinkite.