Diagnozė: vėžys. Ką daryti?

Būtina vartoti:

1. augalinius antimetastazinius preparatus;

2. dideles vitamino C dozes;

3. dvi aminorūgštis: liziną ir proliną;

4. žaliosios arbatos ekstraktą.

Efektyviausiai metastazavimo mechanizmas blokuojamas, vienu metu vartojant vitaminą C, liziną, proliną ir žaliosios arbatos ekstrakto polifenolio komponentą (epigalokatechino galatą).

Vokietijos daktaro M. Rato mokslinio centro tyrėjai, atlikę seriją eksperimentų 2002 m., įrodė, kad šių medžiagų vartojimas vienu metu visiškai blokuoja įvairiausių rūšių vėžinių ląstelių metastazavimą.

Antimetastatikams priklauso dauguma augalų adaptogenų: ženšenis, aralija, eleuterokokas, mažoji plūdena, Palaso karpažolė ir kt. Ryškiausiu antimetastaziniu efektu pasižymi paprastasis rapontikas, kirvenis, Rhodiola quadrifida. Vartoti po 10-25 lašus 10% degtininės tinktūros 3 kartus per dieną, ištirpinus juos 100 ml vandens. Vartojimą pradėti ne vėliau, kaip likus savaitei iki operacijos, ir tęsti po operacijos iki visiško atsigavimo. Atliekant chemoterapiją, antimetastatikų nevartoti, tai galima tik praėjus 3-5 dienoms po chemoterapijos; per tas dienas reikia atlikti detoksikacinę terapiją.

! Adaptogenai gali didinti arterinį kraujospūdį, todėl sergantys hipertonine liga juos turi vartoti atsargiai, vartojant, jei reikia, padidintą hipotenzinių preparatų dozę.

Askorbo rūgštis, arba vitaminas C

Askorbo rūgštis dalyvauja, reguliuojant oksidacinius atkuriamuosius procesus, angliavandenių apykaitoje, kraujo krešėjime, audinių regeneracijoje, steroidinių hormonų gamyboje. Ji taip pat didina organizmo atsparumą, dalyvauja kolageno ir prokolageno sintezėje, normalizuoja kapiliarų pralaidumą.

Indikacijos

Askorbo rūgšties preparatai naudojami profilaktikai ir gydymui:

• peršalimo ligų, gripo profilaktikai;
• sergant infekcinėmis ligomis su padidėjusia temperatūra ir esant intoksikacijai;
• sergant infekcinėmis ligomis ir sveikimo laikotarpiu;
• esant padidėjusiam vitamino C poreikiui nėštumo ir laktacijos laikotarpiu;
• pagyvenusiems žmonėms, esant nepakankamai ir vienodai mitybai;
• esant sunkiai gyjančioms žaizdoms, kaulų lūžiams, opoms;
• esant greitam nuovargiui, silpnumui, astenijai, raumenų nuovargiui;
• skorbuto profilaktikai ir gydymui, esant vitamino C hipovitaminozei;
• esant polinkiui į kraujavimus, ypač dantenų, gydant hemoraginę diatezę, kraujavimus iš nosies, plaučių, kepenų;
• kaip geležies preparatų terapijos papildymas;
• gydant skrandžio ir virškinimo trakto ligas (achiliją, opaligę, ypač po kraujavimo, enteritą, kolitą, helmintozę, cholecistitą);
• gydant kepenų ligas (Botkino ligą, lėtinį hepatitą ir cirozę);
• gydant antinksčių nepakankamumą (Adisono ligą);
• kai reikia padidinti šlapimo rūgštingumą (sumažinti pH);
• gydant psoriazę, lėtinę išplitusią dermatozę;
• kaip antioksidantą;
• gydant aterosklerozę;
• gydant bronchinę astmą;
• gydant difuzines jungiamojo audinio ligas (reumatoidinį artritą, sisteminę raudonąją vilkligę, sklerodermiją) ir kt.,
• sergant spinduline liga;
• gydant kraujo perpylimo komplikacijas;
• perdozavus vaistų ir esant ūminiam apsinuodijimui.

Vartojimo būdas ir dozės

Į vidų, po valgio.

Pradėti nuo 2,5 g, ištirpintų 100 ml vandens, tris kartus per dieną - paros dozė 7,5 g.

Kas 2 dienas didinti paros dozę 1 g, kol bus pasiekti 15-20 g per parą.

Sustabdyti dozės didinimą, jei suskystėja išmatos.

Jei atsiranda rėmuo ir padidėja rūgščių susidarymas skrandyje, į ištirpintą askorbo rūgštį galima įdėti maistinės sodos: 2 g vitamino C - 1 g maistinės sodos.

Kontraindikacijos

Preparato negalima vartoti, sergant cukriniu diabetu, tromboflebitu, hiperjautrumu, esant padidėjusiam kraujo krešumui, polinkiui į trombozę. Nėštumo laikotarpiu reikia vartoti, atsižvelgiant į bendras indikacijas.

Šalutinis poveikis

Pasitaiko labai retai.

Po ilgalaikio didelių dozių vartojimo (10-12 g per parą) gali atsirasti diarėja (SVT gleivinės sudirginimas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas), hiperoksalaturija, laikinas šlapimo pH sumažėjimas.

Atsargumo priemonės

Atsargiai skirti šlapimo pūslės akmenlige sergantiems ligoniams. Nerekomenduojama vartoti didelių dozių.

Ilgai gydantis, būtina kontroliuoti inkstų funkcijas, cukraus kiekį kraujyje (ypač vartojant dideles dozes).

Didelių preparato dozių vartojimas gali paveikti kai kurių laboratorinių tyrimų rezultatus (gliukozės kiekio, bilirubino kiekio, transaminazių aktyvumo, ekskremenų tyrimo dėl slapto kraujo, laktatdehidrogenazės).

L-Lizinas

Biologinis lizino poveikis: įmunomoduliuojantis, priešpūslelinis, antisklerotinis, normalizuojantis lipidinę kraujo sudėtį, atkuriantis kaulinio audinio struktūrą, antidiabetinis (saugo akies kristaliuką) ir kt.

Lizinas reikalingas, sergant tokiomis ligomis ir esant tokiems poreikiams:

• imuninės sistemos stiprinimas;
• pūslelinė;
• aterosklerozė;
• onkologines ligos;
• lipoproteino A sumažėjimas;
• varikozinis venų išsiplėtimas;
• osteoporozė;
• gimdos fibromioma;
• regėjimo funkcijos gerinimas;
• aftinis stomatitas.

Lizinas taip pat būtinas tokiose situacijose: postklimaksinės būsenos, augimo ir vystymosi susilaikymas, intensyvios fizinės treniruotės, būsenos po operacijų ir kt.

Dozių parinkimas priklauso nuo susirgimo ir terapijos pobūdžio (nuo 0,5 iki 3 g per parą).

L-Prolinas

Biologinis prolino poveikis: imunomoduliuojantis, priešuždegiminis, stresą imituojantis (ribojantis pakenkimus, atsirandančius dėl streso), priešnavikinis, priešmetastazims, antisklerotinis, antioksidantinis.

Indikacijos:

• vangiai gyjančios žaizdos, kaulų lūžiai, opos;
• greitas nuovargis, silpnumas, astenija, raumenų nuovargis;
• psoriazė, lėtinė išplitusi dermatozė;
• kaip antioksidantas;
• onkologiniai susirgimai;
• aterosklerozė,
• bronchinė astma;
• difuzinės jungiamojo audinio ligos (reumatoidinis artritas, sisteminė raudonoji vilkligė, sklerodermija ir kt.);
• artritas, artrozė.

Dozės priklauso nuo susirgimo pobūdžio ir terapijos rūšies (nuo 0,5 iki 3 g per parą).

Žaliosios arbatos ekstraktas

Vienas iš galingiausių gamtinių antioksidantų - arbatos lapai (Camellia sinensis).

Labiausiai antioksidantiniu aktyvumu išsiskiria žalioji arbata. Tai susiję su tuo, kad joje yra vienos iš flavonoidų (polifenolių) rūšių - katechinų, kurie priklauso vitamino P grupei; svarbiausias iš jų yra epigalokatechingalatas.

Žaliojoje arbatoje gali būti iki 12 skirtingų tipų katechinų, kurių koncentracija džiovintuose lapuose gali sudaryti iki 30 %. Juodojoje arbatoje katechinų yra 10-15 kartų mažiau. Arbatos alkaloidai stimuliuoja nervų sistemą, padeda utilizuoti riebiąsias rūgštis. Katechinai gali mažinti riebalų virškinamumą ir užkirsti kelią nepageidaujamam perrūgusiam oksidavimui riebiųjų rūgščių, kurių produktai didelėmis koncentracijomis didina riziką susidaryti laisviesiems radikalams.

Savo ruožtu arbatos alkaloidas teaninas kompensuoja dirginantį kofeino poveikį: mažina nervų sistemos sudirginimą, gerina nuotaiką ir miegą, mažina kraujospūdį. Nuo teanino kiekio priklauso japoniškos žaliosios arbatos kokybė.

Dar viena žaliosios arbatos savybė - gebėjimas saugoti odą nuo ultravioletinių spindulių poveikio soliariume arba ilgai būnant saulėje.

Skysto žaliosios arbatos ekstrakto paruošimas: ketvirtį arbatinio šaukštelio smulkiai sumaltos geros žaliosios arbatos užpilti 100 ml verdančio vandens stikliniame arba porcelianiniame inde su dangteliu, vandens vonelėje kaitinti 20 minučių. Išgerti karštą. Per dieną galima išgerti 4 tokias porcijas.

Pabrėžiame, kad tai - liaudiški patarimai, neįrodyti mokslinėse laboratorijose. Tik išbandyti protėvių ir perduoti iš lūpų į lūpas ateities kartoms. Mūsų tikslas informuoti. Todėl paliekame jums teisę patiems spręsti, tikėti jais ar ne, o dar geriau pasitarkite su gydytoju, dėl galimo šalutinio poveikio.

Jei jūs žinote daugiau naudingų liaudiškų patarimų, pasidalinkite jais su mumis, prisijunkite ir rašykite bloge!

* „Paranormal.lt“ straipsniai skirti tik informaciniams ir švietimo tikslams ir nepakeičia profesionalių medicininių patarimų, diagnostikos ar gydymo. Visais klausimais apie savo sveikatos būklę visada pasitarkite su gydytoju.