Ar galima išvengti onkologinių ligų?

Diagnozę „vėžys“ dažnai vertiname kaip nuosprendį. Neretai tai būna teisinga, tačiau ne visais atvejais. Šiuo metu medicina pažengė toli į priekį, todėl onkologinės ligos šiuo metu gydomos kur kas geriau, efektyviau nei prieš keliolika metų, o sergantys onkologinėmis ligomis gyvena žymiai ilgiau. Gydant onkologines ligas labai svarbu laiku diagnozuotas vėžys ir kiek jis buvo apleistas. Jei vėžys nustatomas vėlyvosios stadijos, kai vidaus organus pasiekė daugybė metastazių, tai vienintelis dalykas, ką gali padaryti gydytojai, tai pailginti ligonio gyvenimo trukmę ir palengvinti jo kančias. Anksti nustatytą vėžį galima pilnai išgydyti. Kaip išvengti onkologinių ligų, o susirgus nustatyti jį ankstyvojoje stadijoje.

Vėžys - ne dizenterija, todėl šimtaprocentinės šios ligos profilaktikos nėra. Kol kas nenustatytos ir visos onkologines ligas galinčios sukelti priežastys. Nėra tiksliai žinoma, kaip vystosi ši liga. Be to, medikai teigia, jog įvairių vidaus organų onkologinių ligų negalima sujungti į vieną grupę. Nėra tikslinga, nes tam tikrais atvejais šias ligas sukelia paveldima patologija, kitais - virusinė infekcija, o trečiais - neigiamų faktorių visuma. Nors šiuo metu nėra profilaktikos priemonių, kurios garantuotų profilaktini apsisaugojimą nuo onkologinių ligų, yra veiksniai, kurie pastebimai padidina pavojų susirgti vėžiu. Jei šių veiksnių pavyks išvengti, pastebimai sumažės ir pavojus susirgti onkologinėmis ligomis.

Norėdami išvengti onkologinių ligų, turite nerūkyti, daugiau judėti, laikytis tam tikrų mitybos taisyklių.

Rūkymas

Patikimai nustatytas tamprus ryšys tarp rūkymo ir onkologinių ligų. Rūkymas sukelia lūpų, liežuvio, gerklų, plaučių, virškinamojo trakto, skrandžio, kasos, kepenų, trachėjos, bronchų, šlapimo pūslės, inkstų, gimdos kaklelio ir net kraujo vėžį. Be abejo, ne visi rūkantys žmonės suserga vėžiu. Nemažai kas prisimina ir savo senelius, kurie cigaretės neišleisdavo iš burnos, o sulaukė gilios senatvės. Pasak specialistų, vėžys - tai ilgalaikių lėtinių organizmo sutrikimų pasekmė, kuriuos sukelia kancerogenai. Kitaip tariant, rūkymas - akivaizdus pavojus, kurio galima išvengti.

Antsvoris

Pasak onkologų, 10 kilogramų antsvorio pavojų susirgti onkologinėmis ligomis padidina 10 proc. Verta pažymėti, kad antsvoris padidina pavojų susirgti cukriniu diabetu, hipertenzija, ateroskleroze, artritu ir kai kuriomis kitomis ligomis.

Mankšta

Japonijos onkologai tvirtina, jog reguliari mankšta veiksmingai apsaugo nuo onkologinių ligų. Reguliari mankšta ypač efektyviai apsaugo nuo žarnyno, kepenų ir kasos vėžio.

Dieta ir onkologinių ligų profilaktika

Apsisaugojant nuo onkologinių ligų, dietologai pataria:

• daugiau vartoti augalinio maisto: vaisių ir daržovių;

• mažiau vartoti aštraus, sūraus ir riebaus maisto;

• mažiau vartoti raudonos mėsos (dauguma dietologų šios mėsos pataria valgyti ne dažniau kaip 2 kartus per mėnesį). Jei vartojate pernelyg daug riebaus maisto, kasa išskiria daug insulino, kuris organizme reguliuoja medžiagų apykaitą ir gliukozės lygį kraujyje. Kasai išskiriant daugiau insulino, organizme padaugėja ir onkologinių ligų ląstelių spartesnį dauginimąsi skatinančių medžiagų. Tokių medžiagų pagausėjimas dažnai nustatomas diagnozuojant ankstyvos stadijos tiesiosios ir storosios žarnos vėžį.

Kaip nustatyti pradinės stadijos vėžį?

Pasak specialistų šiuo metu įmanoma nustatyti ankstyvosios stadijos vėžį, tačiau kiekvienas tuo privalo pasirūpinti pats. Tie, kam onkologinės ligos gresia labiau, pavyzdžiui, dėl paveldimumo ar kancerogeninio medžiagų poveikio, pas gydytojus turi lankytis reguliariai, net ir būdami jauni.

Gimdos kaklelio vėžys

Gimdos kaklelio vėžio profilaktikai moterims pas ginekologus patariama apsilankyti bent 1 kartą per metus. Teigiama, jog atsipalaiduoti galima tik vyresnėms nei 70-ties metų moterims.

Prostatos vėžys

Profilaktiškai visiems vyresniems nei 40-ties metų vyrams patariama pasitikrinti 1 kartą per metus.

Plaučių vėžys

Teigiama, jog plaučius šviesti reikia bent 1 kartą kas 2 metus, o dar geriau - kiekvienais metais. Tai žinome visi, tačiau dažniausiai į tokį patarimą nekreipiame dėmesio, o veltui. Kasmet pasitikrinti plaučius ypač svarbu rūkantiems ir vyresniems nei 40-ties metų žmonėms. Jei rūkote ar reguliariai kosite, pas gydytojus apsilankykite 1-2 kartus per metus.

Storosios ir tiesiosios žarnos vėžys

Storosios ir tiesiosios žarnos vėžys - ypač paplitusi onkologinė liga, todėl būtina šios ligos profilaktika, ypač sulaukus 45-erių metų.

Krūtų vėžys

Krūtis moterys gali apžiūrėti ir pačios, todėl ypač apmaudu, kai dažnai krūtų vėžys nustatomas pačiose vėlyviausiose stadijose, kai dažnai gydytojai būna bejėgiai. Moterims iki 40-ties metų pas gydytojus krūtis patariama tikrintis kas 3 metus, o vėliau - 1 kartą per metus.

Skrandžio vėžys

Nustatyti ankstyvosios stadijos skrandžio vėžį labai sunku. Vienintelis būdas - gastroskopija. Visgi onkologai taip tirtis pataria bent 1 kartą per 3 metus, ypač tiems, kurių šeimoje kas nors yra sirgęs skrandžio ar žarnyno vėžiu.

Odos vėžys

Bet kuris apgamas ar karpa, ypač tada, jei ji atsirado staiga ar pradėjo plėstis, pakeitė formą ar spalvą - tai perspėjimas, jog būtina skubiai tikrintis. Melanoma - viena odos vėžio atmainų ypač pavojinga ir greitai progresuojanti onkologinė liga. Profilaktiškai dėl odos vėžio tūri reguliariai tikrintis žmonės, kurių kūną dengia daugybė apgamų ir pigmentinių dėmių, kurie dažnai kaitinasi saulėje ar soliariumuose. Odos vėžys šviesiaodžiams gresia labiau nei tamsiaodžiams.