Kojų traukulių priežastys ir gydymas

Traukuliai - tai sudėtinga reakcija į kokius nors išorinius ar vidinius dirgiklius, kurių mechanizmai gali būti įvairūs. Kiekvienas konkretus atvejis gali turėti savo priežastį.

Iš esmės tai yra nevalingi skausmingi skeletinių (skersaruožių) raumenų susitraukimai, pasireiškiantys priepuoliais. Jie gali skirtis savo trukme, intensyvumu ir paplitimu. Traukulių priepuoliai gali būti epizodiniai ir reguliarūs. Pagal kiekvieno raumenų susitraukimo trukmę traukuliai būna kloniniai ir toniniai. Kloniniai - tai atskirų raumenų grupių trumpalaikiai susitraukimai ir atsipalaidavimai. Jie panašūs į greitus stereotipinius judesius. Pavyzdžiui, nervinis akių vokų arba pusės veido tikas.

Toniniai - tai ilgi susitraukimai (iki trijų ir daugiau minučių). Pojūtis
toks, tarsi raumenys būtų netikėtai sukietėję, paprastai tai skausmingas pojūtis. Tokiais momentais savavališkai valdyti susitraukusius raumenis nepavyksta.

Galimi ir maišyti traukuliai - toniniai-kloniniai.

Traukuliai dar būna generalizuoti (kai susitraukia visi raumenys) ir lokalizuoti, arba vietiniai (kai susitraukia tam tikra raumenų grupė).

Generalizuoti traukuliai dažnai nutinka dėl sunkių ligų, juos lydi sąmonės praradimas, jie pavojingi gyvybei. Nutikus tokiam priepuoliui, artimieji privalo nedelsiant kreiptis į medikus. Sergant kai kuriomis ligomis (pavyzdžiui, stablige), laikui bėgant, vietiniai traukuliai gali virsti generalizuotais. Dažniausiai nevalingi skausmingi traukuliai jaučiami blauzdų ir klubų raumenyse. Tai toniniai lokalizuoti traukuliai.

Traukulių atsiradimo priežastys

Toniniai lokalizuoti traukuliai gali atsirasti sutrikus biocheminei ar elektrolitinei kraujo sudėčiai, taip pat, kai organizmas praranda daug druskų - kraujyje sumažėja kalcio koncentracija (hipokalcemija), arba magnio koncentracija (hipomagnezemija), arba kalio koncentracija (hipokalemija), taip pat, kai organizme trūksta vitamino D.

Kitos priežastys - staigus kūno temperatūros padidėjimas (hiperterminiai traukuliai) dėl kokios nors ligos, taip pat šilumos ar saulės smūgis.

Būna traukuliai dėl raumenų pertempimo, pavyzdžiui, traukuliai kojose dėl ilgalaikio darbo darže atsitūpus. Arba profesiniai rankų traukuliai, pasitaikantys muzikantams, siuvėjams, sekretorėms ir kt.

Traukulių priežastimi gali tapti ir dirginimo židinys judinamojoje galvos smegenų zonoje. Taip gali nutikti insulto pradžioje arba atsigaunant po jo, sergant nervų sistemos infekcine liga (gripas, kitos virusinės infekcijos), apsinuodijus alkoholiu. Konkrečių raumenų grupių traukulių lokalizacija priklauso nuo tam tikros smegenų srities sudirginimo. Žinoma, įtarus tokį raumenų traukulių mechanizmą, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Galūnių traukulius gali sukelti ir vietinė hipoksija (deguonies trūkumas) dėl kraujagyslių problemų šiose srityse.

Cukraus kiekio trūkumas badaujant ar cukraus kiekį mažinančių priemonių perdozavimas (cukriniu diabetu sergantiems ligoniams) taip pat gali sukelti traukulius.

Traukulių priežastimi gali būti ir inervacijos sutrikimas, sergant stuburo osteochondroze. Iš stuburo išeinančios nervų šaknelės (nervinių skaudulų kuokšteliai) yra suspaudžiamos, ir ne tik jutimo, bet ir judinamųjų nervų funkcijos sutrinka. Atsiranda skausmai ir dažnai nevalingi raumenų susitraukimai, kuriuos inervuoja šie judinamieji nervai.

Taip vadinamos traukulinės reakcijos pasitaiko ir sveikiems žmonėms kaip atsakas į nepaprastai stiprius dirgiklius - intoksikaciją, pervargimą, buvimą tvankioje patalpoje.

Paprastai, jei žmogus reaguoja j stiprius dirgiklius būtent traukuliais, vadinasi, jis turėjo taip vadinamą traukulinį pasiruošimą. Jis priklauso nuo paveldimų nervų sistemos veiklos ypatumų (tokie reiškiniai pasitaiko keliems, giminystės ryšiais susijusiems žmonėms) ir nuo individualių bioritmų.

Visa tai - pagrindiniai traukulių atsiradimo mechanizmai, bet jie gali turėti ir savų priežasčių.

Pavyzdžiui, hipokalemija gali atsirasti dėl hormoninių ar šlapimo išsiskyrimą skatinančių priemonių vartojimo, dėl to iš organizmo pasišalina daugiau kalio, arba netenkama daug druskų dėl vėmimo ar viduriavimo, arba gausiai prakaituojant ir t.t. O kalcio deficitas atsiranda dėl paraskydliaukės, kuri reguliuoja kalcio koncentraciją kraujyje, funkcijų sutrikimo.

Kaip išsiaiškinti «savo» traukulių priežastį?

Pirmiausia galima iškart nustatyti arba atmesti akivaizdžias priežastis: didelis perkaitimas, tvankuma ar ilgalaikis įtemptas fizinis darbas, daugiau naudojant vienos grupės raumenis, arba kokia nors virusinė infekcija.

Jei pastebimi aiškūs aterosklerozės, osteochondrozės simptomai (skausmai palei stuburą pagal iš jo išeinančius nervus, sustiprėjantys bandant pasilenkti, pakelti sunkius daiktus), reikia apsilankyti pas nervų ligų gydytoją.

Jei, be traukulių, yra ir kitų nusiskundimų, pvz. dėl kojų kraujagyslių susirgimų, reikia kreiptis į kraujagyslių chirurgą arba flebologą (venų ligų specialistą) ir atlikti tyrimus. Varikoziniam venų išsiplėtimui ir venų nepakankamumui būdingas sunkumas kojose, tinimai, melsvokas odos atspalvis, ant odos matomi poodiniai venų mazgeliai. Arterijų nepakankamumui, sergant apatinių galūnių arterijų spindžio 

susiaurėjimu, būdingas odos blyškumas, pažeistos galūnės temperatūros sumažėjimas, skausmai vaikštant, kurie praeina sustojus, pulsacijos tos kojos arterijose sumažėjimas.

Jei išvargino dažnas vėmimas ir viduriavimas, reikia skubiai papildyti druskų deficitą mineraliniu vandeniu. Tačiau toliau rekomenduojama gydytis ligoninėje, nes tokiose situacijose būtina nuolat stebėti pacientą, o vandens ir druskų praradimą papildyti specialiais tirpalais, naudojant lašines.

Jei akivaizdžių traukulių priežasčių nepaaiškėja, reikia nueiti pas endokrinologą ir neurologą, nes traukuliai gali būti endokrininių liaukų ar nervų sistemos funkcijų sutrikimo pasekmė, tarp jų ir navikinių procesų. Tačiau vis dėlto dažniausia traukulių priežastis būna metaboliniai sutrikimai, kuriuos galima koreguoti. Bet kokiu atveju reikia atlikti kraujo tyrimus dėl elektrolitų: kalcio, magnio, kalio, nustatyti cukraus kiekį kraujyje.

Ką daryti, jei pasireiškia Traukuliai?

• Atsistoti ant šaltų grindų ir pavaikščioti.

• Atsigulti, ištiesti kojas, pirštus tempti link savęs.

• Energingai patrinti skaudamus raumenis.

• Sumaišyti 2 arbatinius šaukštelius garstyčių ir 1 valgomąjį šaukštelį alyvuogių aliejaus. Šia košele patepti vietą virš traukulių apimtų raumenų.

• Išgerti bet kokių nuskausminamųjų, geriausia aspirino, nes jis papildomai gerina mikrocirkuliaciją kojų kraujagyslėse. (Bet tik jei nėra kontraindikacijų - kraujavimo pavojaus.)

Gydymas nesant priepuolių

Rekomenduojama šiek tiek pakoreguoti savo gyvenimo būdą.

• Mesti rūkyti ir nebevartoti kofeino turinčių produktų (kavos, stiprios arbatos) - jie išprovokuoja traukulius. Jei vartojate šlapimo išsiskyrimą skatinančias priemones ar steroidinius hormonus, mažinkite dozes arba vartojimo dažnumą.

• Gerkite pakankamai skysčių. Bet ne gazuotų saldžių gėrimų, o vandens, geriau mineralinio.

• Pakoreguokite savo valgiaraštį: valgykite daugiau lapinių žalumynų ir daržovių, su kuriomis į organizmą patenka mineralinės medžiagos. Ypač svarbu su maistu gauti pakankamai kalio, kalcio, magnio.

• Klimakso laikotarpiu moterims papildomai reikia kalcio ir magnio preparatų.

• Rekomenduojama kursais vartoti preparatus, kuriuose yra ir kalio, ir magnio.

• Kalcio apykaitai normalizuoti vartojami ir vitamino D preparatai (arba jo turintys žuvų taukai).

• Liaudies medicina rekomenduoja 2 savaites 2 kartus per dieną patepti kojų padus citrinų sultimis (kol sultys nenudžius, neapsirengti ir nevaikščioti).

• Naudinga pavaikščioti, apsimovus kojines, į kurias pripilta sausų garstyčių.

• Daug kam padeda kompresai su 

acto ir vandens mišiniu (1:1), dedami nakčiai ant skaudamos vietos.

• Daugiau judėti, vaikščioti, lengvai pabėgioti ristele po 15-30 minučių kasdien.

• Nuo dažnų traukulių rekomenduojama daryti tokius pratimus:

1. Ryte lovoje pasitempti. Ištiesti kojas, smarkiai įtempus raumenis, pirštus tempti j save.

2. Atsistoti ant pirštų galiukų, pasistiebti ir staigiai nusileisti ant kulnų. Pratimą daryti 1-2 kartus per dieną po minutę, pasistengti per tą laiką padaryti 60 judesių.

3. Atsistoti veidu į sieną per žingsnį nuo jos. Įsiremti rankomis į sieną. Mažais žingsneliais trauktis nuo sienos, neatkeliant pėdų nuo grindų, o delnų nuo sienos.

Dėmesio! Jei stiprūs traukuliai pradėjo varginti jus dažnai, o aiškių priežasčių nematote, būtina atlikti išsamius tyrimus.

* „Paranormal.lt“ straipsniai skirti tik informaciniams ir švietimo tikslams ir nepakeičia profesionalių medicininių patarimų, diagnostikos ar gydymo. Visais klausimais apie savo sveikatos būklę visada pasitarkite su gydytoju.