Vokietijos Bundeswehr ruošiasi 1000 sužeistų karių per dieną: Medicininės strategijos potencialiam NATO-Rusijos konfliktui

Nuo Ukrainos fronto iki Vokietijos ligoninių: kaip pasikeitė karo veidas

2022 m. vasarį, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, pasaulis pamatė naują karo tipą. Nebe tik kulkos ir tankai, bet dronai – tie maži, bet mirtini įrenginiai, kurie skrenda tyliai ir sėja mirtį iš oro. Ukrainos kariai vadina frontą "žudymo zona" – 10 km pločio koridorius, kur dronai aptinka bet kokį judesį. Remiantis New York Times analize, dronai sukelia net 70% žūčių ir sužalojimų. Tai ne abstrakcija: įsivaizduokite jauną Ukrainos karį, pavadinkime jį Oleksandru, kuris slepiasi apkasuose. Virš galvos ūžia dronas – ne matomas, bet girdimas kaip vabzdys. Sprogimas, šrapnelis perveria kūną, o evakuacija vėluoja valandas, nes dangus pilnas priešo akių.

Vokietijos vyriausiasis gydytojas Ralfas Hoffmanas (angl. Ralf Hoffmann), Bundeswehr medicinos tarnybos vadovas, interviu Reuters sakė: "Realistiškai kalbame apie maždaug 1000 sužeistųjų per dieną". Kodėl tiek daug? Nes karo pobūdis pasikeitė. Vietoj šautinių žaizdų dominuoja šrapnelio sužalojimai ir nudegimai nuo dronų sprogmenų. Ukrainoje, anot Hoffmanno, sužeistuosius tenka stabilizuoti fronto linijoje valandas, nes evakuacija per dronų "žudymo zoną" – savižudybė.

Šis scenarijus nėra hipotetinis. NATO perspėja, kad Rusija gali užpulti aljanso šalį jau 2029 m. Honolulu Star-Advertiser praneša, kad pastarieji Rusijos dronų ir lėktuvų įsiskverbimai į NATO oro erdvę – į Estiją, Lenkiją, Rumuniją – kelia eskalacijos baimę. Emociškai tai liūdna: Vokietija, kuri po Antrojo pasaulinio karo siekė taikos, dabar vėl ruošiasi karui. Bet ar mes pasiruošę? Straipsnyje gilinsimės į Bundeswehr planus, pridedant pavyzdžių iš Ukrainos ir istorinių konfliktų, kad suprastume – tai ne tik skaičiai, bet ir likimai.

REUTERS/Angelika Warmuth/File Photo

Bundeswehr medicinos tarnyba: nuo 15 tūkst. darbuotojų iki masinio išplėtimo

Bundeswehr medicinos tarnyba – tai 15 tūkst. žmonių armija, kuri dabar plečiasi. Jie turi 440 tūkst. lovų fondą visoje Vokietijoje, iš kurio 15 tūkst. bus rezervuota kariams. Bet kodėl civilinės ligoninės? Nes karas – tai ne tik frontas, bet ir namai. Sužeistuosius planuojama transportuoti į Vokietiją, daugiausia į civilines ligonines, kaip praneša Militarnyi. Tai reiškia, kad gydytojai, kurie įprastai gydo širdies priepuolius ar vėžį, staiga turės dirbti su šrapnelio žaizdomis.

Paimkime pavyzdį iš Ukrainos: Charkivo srityje, 3-iosios šturmo brigados medikai kasnakt gauna sužeistuosius nuo dronų. Vieną naktį, anot Kyiv Independent, atvyko artilerijos komanda su lengvomis šrapnelio žaizdomis – vienas žuvo, kiti deginti nuo uždegamųjų sprogmenų. Tokie atvejai – kasdienybė. Vokietijoje Hoffmanas planuoja panašiai: stabilizacija fronto linijoje, tada transportas namo. Emocinis krūvis? Įsivaizduokite šeimą Berlyne, laukiančią sūnaus iš fronto – su nudegusiu veidu ir šrapneliu plaučiuose. Tai ne filmas, tai realybė, kurią Bundeswehr nori išvengti, bet ruošiasi.

Istorinis pavyzdys: Antrasis pasaulinis karas. Tada JAV naudojo ligoninių traukinius Europoje, evakuodami tūkstančius. Pagal US Medical Research Centre, traukiniai su 36 lovomis ir chirurginėmis salėmis gelbėjo gyvybes. Dabar Bundeswehr svarsto tą patį – ligoninių traukinius ir autobusus, nes oras gali būti uždarytas Rusijos priešlėktuvinės gynybos. NATO vadovas Aleksandras Solfrankas (angl. Alexander Sollfrank) Reuters sakė: "Dėl Rusijos oro gynybos, evakuacija lėktuvais rizikinga – reikia traukinių masinei evakuacijai". Tai "medicininis Šengenas" – laisvas vaistų ir pacientų judėjimas tarp šalių.

Dronų ero žaizdos: nuo šrapnelio iki "dronofobijos"

Karas Ukrainoje pakeitė žaizdų tipą. Anksčiau – kulkos, dabar – sprogimai. BBC aprašo "dronofobiją" – traumą nuo nuolatinio dronų ūžimo. Kariai grįžta namo ne tik su kūno žaizdomis, bet ir psichikos – negali miegoti nuo bet kokio garso. Vienas pavyzdys: Nazaras Bokhii (angl. Nazar Bokhii) prarado abi rankas ir akį nuo FPV drono sprogimo. Jis stovėjo prie autobusų stotelės, kai dronas numetė granatą. Tokios istorijos verčia širdį – jaunas vyras, svajojęs apie šeimą, dabar kovoja už gyvenimą.

Vokietijoje, remiantis Hoffmanno vertinimu, 1000 sužeistųjų per dieną reiškia masinį šrapnelio ir nudegimų gydymą. Ukrainoje, anot IStories, 75% sužeidimų pozicinio karo metu – nuo UAV. Tai reiškia daugiau kraujo produktų, specialių tvarsčių nudegimams. Bundeswehr plečia sanitarinės aviacijos pajėgumus, bet pagrindinis iššūkis – stabilizacija fronto linijoje. Pavyzdys iš NATO pratybų: 2023 m. "Casualty Move" Bundeswehr treniravosi evakuoti tūkstančius iš 5 straipsnio scenarijaus. Emociškai: ar mes pasiruošę matyti savo karius grįžtant tokiomis žaizdomis? Tai klausimas visai visuomenei.

Transporto revoliucija: ligoninių traukiniai ir autobusai kaip gyvybės gelbėtojai

Seniai praėję laikai, kai sužeistuosius veždavo karstais. Dabar – ligoninių traukiniai. Ukraina jau naudoja juos, evakuodama šimtus. Daily Mail praneša, kad Vokietija ir Prancūzija ruošia ligonines masiniam priėmimui. Bundeswehr planuoja traukinius su lovomis, chirurgijomis ir vaistinėmis – kaip miniatiūrinės ligoninės ant ratų.

Istorinis pavyzdys: Pirmasis pasaulinis karas. Britai evakuavo 33 tūkst. per 4 dienas Somos mūšyje traukiniais, anot ACS. Dabar, Rusijos grėsmė oro evakuacijai, traukiniai – vienintelis būdas. Hoffmanas sako: "Lankstūs variantai būtini". Emocinis aspektas: įsivaizduokite traukinį, pilną sužeistųjų, riedantį per naktinę Vokietiją – viltis gyventi, nepaisant skausmo.

NATO planuoja "didelio masto transportą", remiantis Business Insider. Tai apima "medicininį Šengeną" – laisvą vaistų judėjimą. Pavyzdys iš Ukrainos: 2025 m. sausį trumpo nuotolio dronai sukėlė daugiau aukų nei kiti ginklai, OHCHR. Civiliai žuvo autobuse Chersone – 2 mirę, 8 sužeisti. Tai primena: karas paliečia visus.

Civilinės ligoninės fronte: bendradarbiavimas ar iššūkis?

Vokietija turi 440 tūkst. lovų, 15 tūkst. – kariams. Civilinės ligoninės taps karo zonomis. Pavyzdys: JAV Landstuhl ligoninė Vokietijoje gydė Ukrainos savanorius nuo 2023 m., NYT. 14 JAV karių jau ten gydyti. Tai rodo: civilinis-militarinis bendradarbiavimas veikia.

Bet iššūkiai: medicinos personalas turi mokytis karo žaizdų. Ukrainoje, Politico, ligoninės ruošiasi hibridiniams puolimams. Lietuva, Latvija – tie patys planai. Emociškai: gydytoja, kuri gydė vaikus, dabar siuva šrapnelio žaizdas – tai herojai, bet ir aukos.

Tarptautiniai pavyzdžiai: pamokos iš praeities karų

Irakas ir Afganistanas: JAV evakuavo 66 tūkst. per Landstuhl, Army.mil. Pamokos: greita evakuacija gelbsti gyvybes. Dabar – dronai keičia viską.

Sirija: MSF ligoninės puldinėjamos, PMC. 14 pacientų nužudyti lovoje. Tai primena: medicinos neutralumas – mitas. NATO ruošiasi, remdamasi Ukraina, kur dronai naikina evakuacijos kelius.

Afrika: sub-Saharan konfliktuose 50% mirčių nuo karo, PMC. Pamoka: netiesioginiai efektai – ligos, badavimas – žudo daugiau nei kulkos.

Psichologinis karo aspektas: "dronofobija" ir ilgas gydymas

Ne tik kūnas kenčia. Ukrainoje kariai grįžta su PTSD nuo dronų. BBC: "Tu esi medžiojamas". Vokietija planuoja psichologinę pagalbą. Pavyzdys: Pavlo, dronų operatorius Kijeve, negali miegoti nuo garsų. Emociškai: karas palaužia sielą ilgiau nei kūną.

Ateities perspektyvos: ar Europa pasiruošusi?

NATO didina pratybas, Vokietija – biudžetą. Bet klausimas: ar civiliai pasiruošę? Šis straipsnis – raginimas galvoti. Remdamiesi paieška, matome: poreikis auga.

Baigdami: Ralfas Hoffmanas teisus – 1000 per dieną. Bet už to – viltis. Su planais, pavyzdžiais ir empatija, galime sumažinti kančią. Dalinkitės, diskutuokite – taikos labui.