Kvantinė sąmonė: Visata gali būti vienas subjektas, kuris suvokia pats save

Kas tiksliai yra sąmonė ir kaip ji atsiranda? Kaip ir kodėl ji egzistuoja ir kokia yra galutinė sąmonės priežastis?

Tai keli svarbiausi klausimai, į kuriuos atsakymų ieško mokslininkai. Šiuolaikiniame pasaulyje sąmonės paslaptis yra iššūkis fizikams, kognityvinės srities mokslininkams ir neurologams. 

Yra keletas teorijų, kuriomis bandoma paaiškinti sąmonę. Viena iš labiausiai pripažintų teorijų yra materializmas. Ši teorija teigia, kad sąmonę sukuria materija, t. y. neuronų degimas smegenyse.

Antroji teorija yra proto ir kūno dualumas. Ši teorija tikriausiai dažniau vadinama religija arba dvasingumu. Čia sąmonė skiriasi nuo materijos. Ji yra alternatyvios individui būdingos savybės dalis, kurią religine išraiška galėtume vadinti siela. Yra ir trečioji galimybė, kuri vis labiau įsitvirtina kai kuriose mokslinėse visuomenėse - panpsichizmas. Pagal šią teoriją visą visatą užima sąmonė. Panpsichizmas šiuo metu kelia daug diskusijų tarp fizikų, neurologų ir kitų mokslininkų.

Šių diskusijų metu kažkuriuo metu reikia prieiti prie supratimo, kad viskas, ką patiriame, yra įtempta per mūsų protą ir interpretuojama jo. Be jo kosmosas apskritai neegzistuoja arba bent jau ne be tam tikros jį liudijančios sąmonės. Kai kuriuose fizikų sluoksniuose vyraujanti teorija yra tam tikras proto sąmonės laukas.

Taigi, pasidarykime moksliški ir pereikime prie kvantinės mechanikos. Kvantinėje mechanikoje dalelės neturi tam tikros formos ar tikslios vietos, kol nėra stebimos ar matuojamos. Ar čia veikia proto sąmonės sistema?

Pasak vėlyvojo fiziko ir filosofo Johno Archibaldo Wheelerio (John Archibald Wheeler), taip gali būti. Jis gerai žinomas dėl termino "juodoji skylė" išradimo. Jo nuomone, kiekviena materijos dalis apima šiek tiek sąmonės, kurią ji kniedija iš šio proto sąmonės lauko.

Savo teoriją jis pavadino "dalyvaujančiuoju antropiniu principu", kuris teigia1 , kad šiame procese svarbiausias yra žmogus stebėtojas. 

Apie tai Wheeleris sakė:

"Mes dalyvaujame kuriant ne tik tai, kas artima ir čia, bet ir tai, kas tolima ir seniai".

Jo nuomone, panašiai kaip ir budistų, niekas neegzistuoja, jei nėra sąmonės, kuri galėtų tai suvokti. Kitas panpsichizmo šalininkas - neurologas Kristofas Kochas (Christof Koch) iš Alleno smegenų mokslo instituto. Kochas sako, kad vienintelė teorija, kurią iki šiol turime apie sąmonę, yra ta, kad tai yra savęs ir pasaulio suvokimo lygis. Biologiniai organizmai yra sąmoningi, nes, anot šio požiūrio, priartėję prie naujos situacijos, jie gali pakeisti savo elgesį, kad galėtų joje orientuotis. Dr. Kochas bando išsiaiškinti, ar gali išmatuoti organizmo sąmonės lygį.

Jis atliks keletą eksperimentų su gyvūnais. Vieno iš jų metu jis planuoja sujungti dviejų pelių smegenis laidais. Ar galiausiai tarp jų bus perduodama informacija? Ar jų sąmonė tam tikru momentu taps viena sujungta, integruota sistema? Jei šie eksperimentai bus sėkmingi, jis gali sujungti dviejų žmonių smegenis.

Kitas panpsichizmo šalininkas yra Jungtinės Karalystės fizikas seras Rodžeris Penrouzas (Roger Penrose). Penrouzas devintajame dešimtmetyje pasiūlė, kad sąmonė egzistuoja kvantiniame lygmenyje ir yra smegenų sinapsėse. Jis garsėja tuo, kad sąmonę susiejo su kai kuriais kvantinės mechanikos reiškiniais.

Daktaras Penrouzas nevadina savęs panpsichistu. Jo manymu, jis yra tik vienas iš daugelio mokslininkų, pvz:
Penrosas teigia,

kad "fizikos dėsniai sukuria sudėtingas sistemas, o šios sudėtingos sistemos lemia sąmonę, kuri vėliau sukuria matematiką, galinčią glaustai ir įkvepiančiai užkoduoti pačius pagrindinius fizikos dėsnius, dėl kurių ji atsirado".

Fizikos veteranas Gregory Matloffas (Gregory Matloff) iš Niujorko technologijų koledžo teigia turįs preliminarių įrodymų, kad bent jau panpsichizmas nėra neįmanomas. Ei, tai pradžia. 

Dr. Matloffas sakė "NBC News":

"Visa tai labai spekuliatyvu, tačiau tai yra kažkas, ką galime patikrinti ir arba patvirtinti, arba paneigti".

2006 m. fizikas teoretikas Bernardas Haischas (Bernard Haisch) iškėlė prielaidą, kad sąmonė atsiranda ir perduodama per kvantinį vakuumą, arba tuščią erdvę. Bet kuri sistema, kuri yra pakankamai sudėtinga ir sukuria tam tikrą energijos lygį, galėtų generuoti arba transliuoti sąmonę. Daktaras Matloffas susisiekė su neortodoksiniu vokiečių fiziku ir pasiūlė atlikti stebėjimo tyrimą, kad tai patikrintų.

Tai, ką jie tyrė, buvo Parenago diskontinuitetas. Tai stebėjimas, kad vėsesnės žvaigždės, tokios kaip mūsų Saulė, aplink Pieno kelio centrą sukasi greičiau nei karštesnės. Kai kurie mokslininkai tai aiškina sąveika su dujų debesimis. Matloffas laikėsi kitokios nuomonės. Neseniai paskelbtame straipsnyje, publikuotame žurnale "Journal of Consciousness Exploration and Research" (Sąmonės tyrinėjimo ir tyrimų žurnalas), jis išsamiau išdėstė savo požiūrį.

Priešingai nei jų karštesnės seserys, vėsesnės žvaigždės gali judėti greičiau dėl "vienakrypčio čiurkšlinio srauto sklidimo". Tokios žvaigždės spinduliuoja srovę savo kūrimosi pradžioje. Matloffas mano, kad tai gali būti žvaigždės sąmoningo manipuliavimo savimi pavyzdys, siekiant įgyti didesnį greitį.

Stebėjimų duomenys rodo patikimą dėsningumą visur, kur pastebimas Parenago diskontinuumas. Jei tai būtų sąveika su dujų debesimis, kaip teigiama dabartinėje teorijoje, kiekvienas debesis turėtų būti skirtingos cheminės sudėties, todėl žvaigždė turėtų veikti skirtingai. Tad kodėl visi jie veikia lygiai taip pat?

Nors tai nėra labai daug, Europos kosmoso agentūros kosminio teleskopo "Gaia", kurio misija - sudaryti žvaigždžių žemėlapius, pristatymas gali suteikti daugiau duomenų, kurie dar labiau patvirtins arba susilpnins šį požiūrį. Dr. Matloffas teigia, kad proto sąmonės lauko buvimas galėtų būti tamsiosios materijos pakaitalas.

Manoma, kad tamsioji materija sudaro apie 95 % visatos, nors mokslininkams nepavyksta jos rasti. Taigi, jei sąmonė yra savybė, atsirandanti subatominiame lygmenyje susiliejus dalelėms, kaip šie maži sąmonės gabalėliai susilieja?

Viskonsino-Medisono universiteto neuromokslininkas ir psichiatras Giulio Tononi siūlo šiek tiek kitokį panpsichizmo požiūrį, vadinamą integruotos informacijos teorija. Pagal ją sąmonė yra reali, fiziškai egzistuojanti apraiška, esanti kažkur visatoje. Mes jos tiesiog dar neradome. Galbūt šis dangaus kūnas spinduliuoja sąmonę taip, kaip mūsų saulė spinduliuoja šviesą ir šilumą.

Daktaras Tononi iš tikrųjų pateikė metriką, pagal kurią galima išmatuoti, kiek sąmonės turi koks nors daiktas. Vienetas vadinamas phi. Tai reiškia, kiek būtybė gali kontroliuoti save ar aplink esančius daiktus. Teorijoje intelektas atskiriamas nuo sąmonės, kuri, kaip mano kai kurie žmonės, yra vienas ir tas pats.

Paimkime, pavyzdžiui, dirbtinį intelektą. Jis jau gali įveikti žmones atlikdamas įvairias užduotis. Tačiau jis neturi savo valios. Todėl superkompiuteris, galintis keisti pasaulį ne pagal programuotojo komandas, būtų sąmoningas. Daugelis futuristų - nuo Rėjaus Kurzveilo (Ray Kurzweil) iki Elono Musko (Elon Musk) - mano, kad ta diena ateis, galbūt per artimiausią dešimtmetį, ir kad turėtume tam pasiruošti.