Svetainėje sukaupta daugiau nei 1000 sveikatos patarimų. Ieškokite patarimų ir ne tik:

Pagrindinis » Kategorija: Gamtos paslaptys » Peržiūrų: (453) Komentarų: (0) (01.09.2018 - 07:04)

NASA palydovas užfiksavo nuostabų spalvotą ir labai pavojingą Baltijos jūros vaizdą

Spėkite, kas yra šioje nuotraukoje? Pasirodo, tai – mūsų Baltijos jūra. JAV palydovas „Landsat 8“ užfiksavo nuostabų spalvotą Baltijos jūros vaizdą.

Šioje įspūdingoje nuotraukoje galime pamatyti fitoplanktono žydėjimą. Kiekvieną vasarą šiauriniuose Atlanto ir Arkties vandenyse atsiranda žydėjimas, kuris dažnai apima šimtus, o kartais ir tūkstančius kilometrų.

gamta, Baltijos jūra, dumbliai

Mokslininkai mano, kad šie žydintys augalai yra melsvabakterės arba mėlynai žali dumbliai – nuo seno jūrose gyvenančios bakterijos, kurios fotosintezės metu sugeria ir saugo saulės energiją. NASA praneša, kad pastaraisiais metais dėl didelio dumblių gausumo Baltijos jūroje išplito „negyvų zonų“. Pasak tyrėjų iš Suomijos Turku universiteto, apskaičiuota, kad negyvoji zona šiemet apims 70 000 kvadratinių kilometrų.

Kodėl atsiranda negyvosios zonos?

Klaipėdos universiteto mokslininkai tyrinėdami pokyčius Baltijos jūroje taip pat dažnai analizuoja palydovines nuotraukas. DELFI pasiteiravo, kas yra negyvosios zonos Baltijos jūroje? Kaip jos susidaro ir kaip tai paveiks žmonių gyvenimą?

Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslo darbuotoja Diana Vaičiūtė, pritarė, kad negyvosios arba bedeguonės zonos susidaro dėl dumblių žydėjimo, tačiau netiesiogiai. Didelį poveikį tam daro ir didieji jūrinio vandens įtekėjimai iš Šiaurės jūros. Dominuojant vakarų krypties stipriems vėjams deguonimi turtingas Atlanto vanduo įnešamas į Baltiją. Šis vanduo dėl ištirpusių druskų yra sunkesnis už Baltijos vandenį, todėl keliauja palei dugną ir taip aprūpina giliausias vietas deguonimi. Sumažėjus ciklonų poveikiui jūrinis vanduo Baltijos jūroje nebeatsinaujina, dėl ko deguonis yra greitai suvartojamas dėl didelės organikos kiekio, kurį ir lemia intensyvūs žydėjimai.

„Fitoplanktono žydėjimas vyksta viršutiniame vandens sluoksnyje. Paprastai vasaros pabaigoje ir rudeniop dumbliai, kaip ir bet kokie kiti augalai, pradeda irti. Irimo metu yra naudojamas deguonis ir išsiskiria anglies dvideginis, dėl to sumažėja deguonies kiekis jūros vandenyje. Mūsų Baltijos jūra yra mažai prataki, tad kai bakterijoms skaidant organiką, kuri vėliau nusėda į dugną, išskiria anglies dvideginis ir yra suvartojamas deguonis, giliai dugne susiformuoja bedeguonės arba negyvosios zonos. Ten negyvena jokie augalai ir gyvūnai, išskyrus bakterijas.

Žmogaus bedeguonės zonos giliai dugne tiesiogiai neveikia. Juk mes dažniausiai būname pakrantėse ar vandens paviršiuje: žvejojame, maudomės, plaukiojame. Tačiau, žinoma, mes juntame netiesioginį poveikį. Negyvosiose zonose užrezervuota labai daug maistmedžiagių – ypač fosfatų. Tokiu atveju, kai žmogui prireikia jūros dugno, pavyzdžiui, tiesiant dujotiekius, dugno nuosėdos sujudinamos ir susidaro palankios sąlygos fosfatams išsiskirti, patekti į vandens storymę ir skatinti dumblių augimą ir žydėjimą. Kai dėl per didelio maistinių medžiagų kiekio vandenyje pernelyg išveši dumbliai ir kita augmenija, sutrinka ekosistemos pusiausvyra“, – sako D. Vaičiūtė.

Ypatingi metai

Mokslininkė pažymi, kad šie metai išties buvo ypatingi. Dėl šiltų orų ir įšilusio vandens dumbliai Baltijos jūroje pradėjo augti dar gegužės mėnesį, kai paprastai tai įvyksta vasaros pabaigoje. Liepos mėnesį Lenkijoje buvo uždaryta daugybė paplūdimių dėl vandenį nudažiusių melsvabakterių. Žmonės buvo perspėti, kad dėl kontakto su šiomis bakterijomis gali kilti alergija, gali išberti. Jei užteršto vandens patektų į burną, gali kilti rimtų virškinimo sutrikimų.

Pasak D. Vaičiūtės, Lietuvos paplūdimiams pavyko išvengti melsvabakterių antplūdžio dėl vyravusių gana stiprių vakarinių krypčių vėjų, kurie sukėlė dideles bangas, o tai sustabdo melsvabakterių augimą.

Mokslininkai tikina, kad Baltijos jūroje tokio intensyvaus melsvabakterių augimo nebuvo 12 metų, nes iki 34 laipsnių pakilusi oro temperatūra padidino ir paprastai šaltos Baltijos vandens temperatūrą.

Suomijos ir Vokietijos tyrimų grupė pranešė, kad pastaraisiais metais Baltijos jūra deguonies lygis buvo mažiausias per pastaruosius 1500 metų. Tai apsunkina žuvų ir kitų jūros gyvūnų gyvenimą šiame baseine.

Šaltinis: Technologijos.lt ir Delfi.lt

Patiko straipsnis? Pasidalinkite su draugais tinkluose! Prisijunkite prie mūsų paskyroje, kad nepraleistumėte įdomių dalykų!


ŽYMĖS: gamta, Baltijos jūra, dumbliai

Paranormal.lt medžiagos citavimas negavus išankstinio paranormal.lt sutikimo neleidžiamas. Išimtinių teisių pažeidimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę.


// Susiję straipsniai »

Komentarai: (0) Komentuoti gali tik registruoti vartotojai!
avatar