Meniu
Asmeninė anketa Prisijungimas ir registracija
Atgal » » 2019 » Lapkričio » 27

Baltijos Jūroje Netolimoje Praeityje Siautė Didžiulės Audros

Mokslo žurnale „Marine Geology“ Vilniaus, Gdansko, Poznanės ir Liublino universitetų mokslininkai išspausdino straipsnį „Istoriniuose šaltiniuose žinomų Gdansko įlankos, esančios Baltijos jūroje, pakrantės ekstremalių štorminių potvynių nuosėdinis metraštis“ (angl. Sedimentary record of historical extreme storm surges on the Gulf of Gdańsk coast, Baltic Sea), kuriame yra pateikiamas pastarųjų 1,2 tūkst. metų štorminių ir uraganinių įvykių arba superaudrų geologinis metraštis.

Tyrimo metu buvo nagrinėjamos pliažinės nuogulos, kurios susiformavo Pucko įlankoje, esančioje šalia Gdansko. Pucko įlanką nuo Baltijos jūros skiria Helo nerija. Helo nerija įprastiniais atvejais apsaugo Pucko įlanką ir šalia jos esančius pliažus bei gyvenvietes nuo stipraus bangomūšos poveikio. Bet jei audros ir jūros bangavimas būna ypač stiprūs ir uragano metu smarkiai pakyla jūros lygis, bangos gali persiversti per pusiasalį ir nuniokoti pakrantes. Jeigu taip atsitinka, iš jūros ateinančios bangos sukelia paplūdimių zonos eroziją, atneša į sausumą jūrinių organizmų geldeles ir įvairių jūrinių titnagdumblių (diatomėjų) kiautelius. Dėl šios priežasties, bėgant laikui ir formuojantis paplūdimiams, tokie galingų štormų „pėdsakai“ užsifiksuoja smėlio sluoksniuose.

Helo nerija. P. Czubla nuotr.

Lietuvos ir Lenkijos mokslininkai, išnagrinėję trijų seklių gręžinių medžiagą, surado kelių galingų štormų paliktus ženklus nuosėdinėje storymėje. Šie geologiškai užfiksuoti paleoštormai taip pat yra žinomi ir iš istorinių archyvų. Pavyzdžiui, viena tokia audra, praūžusi 1625 m., vokiškoje Baltijos jūros pakrantės dalyje pražudė devynis tūkstančius žmonių. Autoriai pastebėjo, kad visos žinomos ir tiesiogiai stebėtos paskutinio šimtmečio audros nepaliko žymių pėdsakų nuosėdose. Šis faktas liudija, kad praeityje stebėtos audros buvo daug galingesnės nei gyvojoje atmintyje žinomi uraganiniai įvykiai. Todėl, kuriant ateities ekstremalių įvykių prognozes, būtina atsižvelgti į platesnį laiko intervalą, kuris yra pasiekiamas atliekant integruotus geologinius tyrimus. Kadangi Lietuvos geografinės ir klimatologinės aplinkos yra ganėtinai panašios į Gdansko regione esančias, šio tyrimo išvados yra aktualios ir mūsų šaliai, suprantant galimas ateities gamtines rizikas.

Atlikto tyrimo autoriai – doktorantas Damian Moskalewicz (Gdansko universitetas), prof. Witold Szczuciński (Poznanės Adomo Mickevičiaus universitetas), dr. Przemysław Mroczek (Marijos Kiuri-Skladovskos universitetas Liubline) ir dr. Giedrė Vaikutienė (Vilniaus universitetas).

VU.lt Chemijos ir geomokslų fakultetas

Įvertink šį straipsnį Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą PARANORMAL turinį.

Visi svetainės pateikti straipsniai, sveikatos patarimai yra pramoginio pobūdžio iš interneto platybių. Prieš naudodami patarimus, pasitarkite su tos srities specialistu. Svetainė neatsako už duomenų tikslumą. Visos teisės apsaugotos.
Niekas neišdrįso palikti komentaro.
Būkite pirmi, kurie pasidalins savo nuomonėmis su kitais.
avatar
TAIP PAT SKAITYKITE:
25.01.2020 laikas 22:19 Kaip linų sėmenimis pravalyti žarnyną, pagerinti tuštinimąsi ir sulieknėti
Linų sėklos ypač naudingos norint išvalyti storąją žarną ir pašalinti atliekas. Kurios kenkia sveikatai. Šį efektą galima pasiekti derinant sėklas su kefyrų, stimuliuojant žarnyną.

Skaityti daugiau

25.01.2020 laikas 13:57 Ko Laukti Iš 2020-ųjų Pagal Kinų Zodiaką?

2020-ieji atvers naują gyvenimo ciklą. Pagal kinų Zodiaką, juos globoja Žiurkė – pirmasis iš dvylikos metų ciklo gyvūnų. Prognozuojama, kad kitąmet kiekvienas Zodiako ženklas turės galimybę pradėti viską iš naujo – tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime. Ko galime tikėtis kiekvi...

Skaityti daugiau

25.01.2020 laikas 13:15 Kaip Kinijoje atsirado naujas mirtinas koronavirusas?

Genetinė analizė rodo, kad naujas, jau nusinešęs 17 gyvybių koronavirusas iš Uhano, į žmones galėjo persikelti iš gyvačių. Gyvatės virusą galėjo pasigauti nuo šikšnosparnių maisto turguje, kuriame buvo prekiaujama abiem gyvūnų rūšimis.

...

Skaityti daugiau

25.01.2020 laikas 12:31 Mokslininkai tikina, kad karvės kalbasi ir apie jausmus, ir apie maistą

Naujas mokslininkų tyrimas rodo, kad karvės kalbasi ir pasakoja, kaip jaučiasi. Remiantis Sidnėjaus universiteto mokslininkų tyrimais, gyvūnai pasižymi individualiomis balso ypatybėmis ir keičia garso toną priklausomai nuo emocijų.

...

Skaityti daugiau

24.01.2020 laikas 23:19 Paprastas būdas, kaip laikyti pomidorus ištisus metus
Pomidorų žiemą daugiau nereikės pirkti! Daržoves kruopščiai nuplauname ir nusausiname rankšluosčiu. Įdedame į sandarų maisto produktams skirtą maišelį ir dedame į šaldiklį.

Skaityti daugiau