Kaukolė iš Rodezijos su kulkos žyme

Puikus rašytojas Markas Tvenas yra parašęs ne mažiau puikų humoristinį romaną "Jankiai karaliaus Artūro dvare". Romanas prasideda tuo, kad muziejuje lankytojų dėmesį patraukia ankstyvųjų viduramžių riterio šarvai, kiaurai peršauti revolverio kulkos. Mokslas negali paaiškinti šios mįslės. Mes neperpasakosime čia romano turinio. Mes tik norime pastebėti, kad tokių mįslių pasitaiko ne tik grožinėje literatūroje, bet ir realiame gyvenime. Vienas iš tokių pavyzdžių galėtų būti kaukolės iš Rodezijos istorija.

Rodezijos žmogus

1921 metais urve netoli Broken Hilo miesto Šiaurės Rodezijoje (dabar jis vadinasi Kabve, o šalis pervadinta į Zambiją) šachtininkas Tomas Cvigelaaras rado žmogaus palaikus.

Tai nebuvo koks nors šiuolaikinis kriminalas. Tame pačiame urve rastų akmeninių įrankių ir gyvūnų liekanų tyrimai parodė, kad ir žmogaus palaikų amžius galėjo būti nuo 130 iki 490 tūkstančių metų - tiksliau nustatyti nepavyko. Tačiau bet kokiu atveju, net jei ir buvo įvykdytas nusikaltimas, bylą galima nutraukti dėl senaties.

Buvo rasta kaukolė ir keli kaulai. Mokslininkai ėmėsi juos tyrinėti ir netrukus rado vieną keistenybę: kaukolės smilinio srityje aptikta apvali angelė.

Kas gi čia keisto? Reikalas tas, kad žmogaus kaulas - gana tvirta medžiaga. Labai stipriai smogus žmogui į galvą ietimi ar pataikius strėle iš nedidelio atstumo, žaizda, žinoma, bus kiaurinė, tačiau skylė bus nelygi ir kaukolėje bus įtrūkimų. Kad skylė būtų idealiai lygi, ji turi būti pragręžta arba palikta kulkos.

Gręžė ar. ..?

Tarkime, kad kažkoks senovės chirurgas dėl kažkokių paslaptingų tikslų nusprendė pragręžti galvą savo pacientui. Teoriškai tai įmanoma, tačiau tie, kurie laikė rankose grąžtą (nesvarbu kokį, mechaninį ar elektrinį), žino, kad net jei pats grąžtas nėra labai kokybiškas, jo palikta skylė vis vien visada turės lygius kraštus. O rastoje kaukolėje, gerai įsižiūrėjus, galima pastebėti, kad skylės kraštai nėra labai lygūs.

Tai yra kažkas pramušė senovės žmogui galvą, bet ne ietimi, ne strėle ir nepragręžė su kokiu nors, tegul net ir akmeniniu, grąžtu. Tai kuo gi? Lieka tik vienas atsakymas: prieš 130 (arba 490) tūkstančių metų kažkas iššovė iš šaunamojo ar bet kokio kito, bet gana galingo, ginklo, pataikė savo priešininkui į galvą ir pramušė kaukolę.

Prarasta paslaptis

Kalbant apie ginklo galingumą, greičiausiai užtaisas buvo gana silpnas, lyginant su šiuolaikiniais šoviniais. Šūvis atliktas iš nedidelio atstumo. Mes priėjome tokios išvados būtent todėl, kad skylė nėra pakankamai lygi (dideliu greičiu lekianti kulka taikinyje palieka skylę su idealiai lygiais kraštais). Ir dar todėl, kad, iššovus galingą šovinį, kulka išlįstų priešingoje kaukolės pusėje ir paliktų tokią pat skylę arba (jei šovinys buvo nedidelis) pakeliui išplėštų nemažą kaulo gabalą.