Sėklidės cistos gydymo priemonė

Sėklidės cista - tai ne prostatitas, kuriuo serga nemažai darbingo amžiaus vyrų, ne gerybinė prostatos hiperplazija, ne ką rečiau pasitaikanti labiau pagyvenusio amžiaus vyrams, ir net ne retasis orchoepididimitas. Sėklidės cista - palyginti reta liga. Cistos dažniausiai atsiranda dėl kapšelio organų traumos arba uždegimo. Labiausiai tikėtinas cistos vystymosi mechanizmas yra išleidžiamųjų latakų, kuriuose kaupiasi sekretas, užsikimšimas. Kadangi sekretui nėra kur nutekėti, tai latakas plečiasi ir susidaro maišelis su skysčiu - cista.

Man teko matyti neblogą efektą nuo musmirių tinktūros, gydant pačias įvairiausias cistas.

Musmirių tinktūra. Iškart po surinkimo musmires su baltomis dėmelėmis ant kepurėlių nuvalyti nuo miško šiukšlių ir sudėti į indą. Grybus sudėti laisvai, nesuspausti, bet iki viršaus. Degtine užpilti taip, kad visai padengtų musmires. Uždengti dangčiu, tamsioje vietoje laikyti 2-3 savaites. Pasidaro rudai raudonos arba raudonai oranžinės spalvos skystis su gana nemaloniu aštriu kvapu. Susidariusią tinktūrą nukošti per marlę, supilti į buteliuką, ant kurio užrašyti «Nuodai». Laikyti vietoje, kur nepatenka saulės spinduliai.

Tinktūrą vartoti labai atsargiai, paprastai lašais pagal «kalnelio» schemą: nuo 1 lašo iki 10-15 vienam kartui ir paskui atgal, tris kartus per dieną. Tai yra 1-ą dieną - po 1 lašą 3 kartus per dieną; 2-ą dieną - po 2 lašus 3 kartus per dieną ir t.t.

Gydant įvairias liaukinių organų cistas naudingi jodo turintys preparatai.

Paprastasis dagišius. 1 valgomąjį šaukštą džiovintos žolės užpilti 1 stikline verdančio vandens, ant mažos ugnies pavirti 10 minučių, laikyti 1 valandą, kad nusistovėtų, nukošti. Gerti po 1-2 valgomuosius šaukštus 4-5 kartus per dieną.

Islandinė kerpena. 10 g sausos smulkintos žaliavos užpilti stikline karšto vandens arba pieno, ant mažos ugnies pavirti 5 minutes, palaikyti 30 minučių, kad nusistovėtų. Vartoti po 1/3 stiklinės 3 kartus per dieną.

Cukrinė laminarija. Jūros kopūstų miltelius arba granules vartoti prieš naktį po 1/2-1 arbatinį šaukštelį, išmaišius 1/3-1/2 stiklinės vandens, 1 kartą per dieną.

Pateiksiu dar kelis vaistažolių receptus, kurie, mano nuomone, gali būti naudingi, gydant sėklidžių cistas.

Vaistinis šalavijas. 1 arbatinį šaukštelį smulkintų lapų užpilti 1 stikline verdančio vandens, laikyti 30 minučių, kad nusistovėtų, nukošti. Vartoti po 1-2 valgomuosius šaukštus 3-4 kartus per dieną.

Vaistinė taukė. 1 arbatinį šaukštelį taukių šaknų užpilti stikline atvėsinto virinto vandens, laikyti per naktį, nukošti. Šaknų likučius užpilti stikline verdančio vandens, laikyti 30 minučių, nukošti. Abu antpilus sumaišyti. Vartoti po 1/2 stiklinės 4-6 kartus per dieną prieš valgį (kiekvieną porciją gerti gurkšniais).

Išoriniam naudojimui: 3 valgomuosius šaukštus šaknų užpilti 0,5 I vandens, uždengtame inde ant mažos ugnies pakaitinti 30 minučių, neužvirinti, laikyti 4 valandas, kad nusistovėtų, nukošti. Naudoti kompresams.

Paprastoji linažolė. Tepalas: šviežios žolės sultis sumaišyti su sviestu arba 2 dalis žolės pakaitinti su penkiomis dalimis kiaulinių taukų, kol vanduo išgaruos, paskui nukošti ir nuspausti.

Kaštonas. 1 arbatinį šaukštelį smulkintos kaštonų žievės užpilti 1,5 stiklinės atvėsinto virinto vandens, laikyti 8 valandas, kad nusistovėtų, nukošti. Vartoti po 1/4 stiklinės 4 kartus per dieną, likus 20 minučių iki valgio.

Arba: išspausti kaštonų žiedų sultis. Vartoti po 20-30 lašų su 1 valgomuoju šaukštu vandens 2-3 kartus per dieną.

Išoriniams naudojimui ruošiamas tepalas iš kaštonų žiedų. Ištirpinti 300 g kiaulinių taukų, įdėti 3-4 valgomuosius šaukštus džiovintų kaštonų žiedų, išmaišyti. Laikyti orkaitėje valandą 75 laipsnių temperatūroje. Leisti atvėsti, nenukošti, laikyti šaldytuve. Tepti ant kapšelio 2 kartus per dieną.

Kalninė arnika. 1 arbatinį šaukštelį žiedų užpilti stikline verdančio vandens, laikyti 2 valandas, nukošti. Vartoti po 1 valgomąjį šaukštą 3-4 kartus per dieną po valgio. Išoriškai galima naudoti tepalą iš arnikų žiedų, kuris ruošiamas taip pat, kaip tepalas iš kaštonų.

Geriamus vaistažolių nuovirus derinti su išorinių priemonių naudojimu. Kursų trukmė - individuali. Po 2 mėnesių vaistažolių vartojimo padaryti poros savaičių pertrauką, tada kursą galima kartoti. Kontrolinį ultragarsinį tyrimą atlikti po pusės metų.