"Seniai dingęs dievų miestas" po 1000 metų lazeriais atrastas tankiuose miškuose

Naujausios lazerių technologijos leido ekspertams aptikti seniai dingusį Mahendraparvatos miestą, kuris, kaip manoma, buvo pirmoji senovės khmerų imperijos sostinė.

Šiaurės vakarų Kambodžoje esančiose džiunglėse aptiktas senovinis miestas, kurio ekspertai ieškojo daugelį metų.

Mahendraparvata, kas reiškia Indros (dievų karaliaus) kalnas, prieš daugiau nei 1000 metų buvo klestintis metropolis ir, kaip manoma, pirmoji khmerų imperijos sostinė.

Pastangos surasti šios paslaptingos vietos liekanas dešimtmečius buvo nesėkmingos, o mokslininkai net nesutarė, kurioje vietoje jų reikėtų ieškoti.

Iki 2019 m. pasibaigusios novatoriškos ekspedicijos, atskleidusios daugybę informacijos apie dingusį miestą, kuris buvo pastatytas prieš 300 metų iki visame pasaulyje žinomo Angkor Vato komplekso.

Analizuojant Pnom Kuleno nacionaliniame parke aptiktą radinį nustatyta, kad Mahendraparvatas buvo įkurtas 802 m., kai buvo pašventintas khmerų kunigaikštis Džajavarmanas II. Tai buvo senovės khmerų imperijos įkūrimas.

Svarbiausias atradimo bruožas buvo tai, kad, naudojant moderniausius Lidar (šviesos aptikimo ir nuotolio nustatymo) lazerinio skenavimo metodus, buvo tiksliai nustatyta miesto, esančio 40 km į šiaurę nuo didžiausio pasaulyje religinio objekto Angkor Vato, vieta.

Aptardamas nuostabų radinį, kurį sudarė daugiau nei dvi dešimtys anksčiau neregistruotų šventyklų, archeologas Jeanas-Baptiste'as Chevance'as (Jean-Baptiste Chevance) iš Archeologijos ir plėtros fondo Jungtinėje Karalystėje savo straipsnyje rašė: "Iki šiol kalnuotam Pnom Kuleno regionui buvo skiriama itin mažai dėmesio.

"Archeologiniuose žemėlapiuose jo beveik nėra, išskyrus taškus, žyminčius kai kurių mūrinių šventyklų liekanas."

Jis pridūrė: "Senovės khmerai pakeitė kraštovaizdį, suformuodami labai didelius objektus - tvenkinius, rezervuarus, kanalus, kelius, šventyklas, ryžių laukus ir kt.

"Tačiau tirti lankytinas vietas labiausiai trukdo tankus miškas."

Naudota lazerinė technologija reiškė, kad komanda galėjo pažvelgti pro šimtus metų augmenijos, kuri dabar dengia miesto liekanas.

Tada jie galėjo pamatyti didžiulį miesto tinklą, besidriekiantį 50 kv. km per džiungles.

"Daugybė kitų antropogeninio kraštovaizdžio elementų jungiasi su šiuo platesniu tinklu, o tai leidžia manyti, kad buvo parengtas bendras miesto planas", - paaiškino komanda.

"Užtvankos, rezervuarų sienos, šventyklų, kvartalų ir net karališkųjų rūmų aptvėrimo sienos ribojasi arba sutampa su išklotinėmis."

Tačiau, nepaisant miesto dydžio, jis buvo apgyvendintas neilgai - žmonės migravo į vietoves, kuriose buvo lengviau gyventi.

Damianas Evansas (Damian Evans) iš Prancūzijos Tolimųjų Rytų mokyklos "New Scientist" sakė: D. Evansas: "Miestas galėjo išsilaikyti ne šimtmečius, o gal net dešimtmečius.

"Tačiau kultūrinė ir religinė šios vietos reikšmė išliko iki pat šių dienų".