Jei nenorite kur nors eiti – neikite

Jei nenorite kur nors eiti – neikite. Nenorite su kuo nors bendrauti – nebendraukite. Nenorite važiuoti ar skristi – atsisakykite kelionės. Neverta perkratyti galvoje argumentų, ieškoti pasiteisinimų, versti save, tartis su artimaisiais – tai ypatingas „nenorėjimas“, jį sunku paaiškinti žodžiais.

Bet viskas viduje prieštarauja – nenoriu!

Išmintingi žmonės pasitiki šiuo jausmu. Kaip bankininkas Morganas, kuris grąžino bilietą į „Titaniką“: velniop jį, – pasakė, – šitą „Titaniką“. Niekur neplauksiu. Kažkodėl labai nenoriu plaukti šiuo laivu. Ir Pjerpontas Morganas susikrovė didžiulius turtus, nes klausėsi savo vidinio balso.

Jis retai logiškai galėjo paaiškinti savo sprendimus, bet jie visada buvo teisingi. Jis rūkė cigarą, dėliojo pasjansą ir sakė tik „taip“ arba „ne“ – galbūt vadovaudamasis pasjansu? Kas jį žino… Bet štai jis tapo turtingas ir sukaupė nesuskaičiuojamus turtus. Ir gyvybę išsaugojo.

Beje, gyvybę išsaugojo ir paprastas kūrikas. Jis plaukė „Titaniku“, o tada perskaitė baisią knygą apie laivų skendimą. Jis pabėgo sustojus pirmame uoste ir prarado puikų darbą. Ir irgi liko gyvas. Darbą, beje, jis gana greitai susirado – vėl kūriko. O juk galėjo biržoje žaisti!

Taip, jei atsisakysime kelionės ar bendravimo su kažkodėl nemaloniu žmogumi, graušimės. Pinigai prapuolė. Kelionė neįvyko. Pasielgėme kvailai; prasėdėjome namuose ir atsisakėme kažko patrauklaus arba naudingo. Bet kartais geriau pasėdėti namuose, patikėkite.

Intuicija neklysta, ji senesnė už protą ir mąstymą.

Būtent intuicijos dėka išgyveno mūsų protėviai siaubingais ir pavojingais laikais; ir štai gimėme ir gyvename mes. Kartais neverta per daug aptarinėti, versti save, neigti nuojautas ir kitus keistus, mažai ištyrinėtus dalykus. Bankininkas ir kūrikas išsigelbėjo, ir ne tik jie. Man dažnai pasakoja tokias istorijas.

Todėl tikėti „nenorėjimu“ būtina. Tiesiog tikėti – ir viskas. Vėliau nuvažiuosime, nuplauksime, nuskrisime, su kuo nors susitiksime.