Nežemiškų būtybių paieška įstrigo ties zoologijos sodo hipoteze

1950 m. per pietų pokalbį su kolegomis Los Alamos nacionalinėje laboratorijoje garsus fizikas Enrico Fermi uždavė klausimą, kuris paskatino šimtą (ar daugiau) siūlomų sprendimų. "Kur yra visi?"

Trumpai tariant, atsižvelgiant į Visatos amžių (13,8 mlrd. metų), į tai, kad Saulės sistema egzistuoja tik pastaruosius 4,5 mlrd. metų, ir į tai, kad gyvybės ingredientų yra visur gausu, kodėl iki šiol neradome nežemiško intelekto įrodymų? Tai tapo Fermio paradokso, kuris iki šiol neišspręstas, pagrindu.

Pastaraisiais metais susidomėjimas Fermio klausimu padidėjo dėl to, kad tolimose žvaigždžių sistemose aptikta daug "potencialiai gyvenamų" egzoplanetų. Nepaisant to, visi bandymai rasti technologinės veiklos požymių ("technosignatūrų") liko be rezultatų. Neseniai atliktame tyrime astrobiologų komanda apsvarstė galimus sprendimus ir padarė išvadą, kad egzistuoja tik dvi galimybės. Arba nežemiškos civilizacijos (ETC) yra neįtikėtinai retos (arba jų iš viso nėra), arba jos sąmoningai vengia kontakto su mumis (dar vadinama "zoologijos sodo hipoteze").

Straipsnį, kuris neseniai buvo paskelbtas žurnale "Nature Astronomy", parengė Ianas A. Krofordas (Ian A. Crawford) ir Dirkas Šulcė-Makuchas (Dirk Schulze-Makuch). A. A. Krofordas (Crawford) yra Kalifornijos universiteto Gamtos mokslų mokyklos (UCL/Birbeko koledžo) Planetų mokslų ir astrobiologijos profesorius ir Planetų mokslų centro profesorius, o D. Šulcė-Makuchas (Schulze-Makuch) yra Berlyno technikos universiteto, Vokietijos geomokslų tyrimų centro GFZ, Leibnico gėlavandenės ekologijos ir vidaus vandenų žvejybos instituto ir Vašingtono valstybinio universiteto planetų apgyvendinimo ir astrobiologijos profesorius.

Didysis klausimas

Kaip nagrinėjome savo serijoje "Anapus Fermio paradokso", pats paradoksas iš tikrųjų prasidėjo nuo astronomo (ir baltųjų nacionalisto) Maiklo Harto 1975 m. Straipsnyje, pavadintame "Nežemiškų būtybių nebuvimo Žemėje paaiškinimas", M. Hartas teigė, kad, atsižvelgiant į visatos amžių ir palyginti trumpą laiką, per kurį išsivysčiusi civilizacija turėtų pasklisti po Mėlynbarzdžio galaktiką (M. Harto skaičiavimais, per 650 000 metų), Žemę jau turėtų būti aplankiusi nežemiška civilizacija.

1980 m. matematikos fizikas ir kosmologas Frankas J. Tipleris (Frank J. Tipler) savo straipsnyje "Nežemiškos protingos būtybės neegzistuoja" (angl. "Extraterrestrial Intelligent Beings do not Exist") papildė ir patikslino Harto argumentus. Remdamasis Koperniko principu, kuris teigia, kad nei žmonija, nei Žemė nėra privilegijuotoje padėtyje stebėti Visatą. Atitinkamai Tipleris iškėlė teoriją, kad ETC padėtų save replikuojantys robotai tyrinėtojai (von Neumanno zondai), kurie sklistų iš vienos sistemos į kitą, vėliau palengvindami atvykimą kolonistams. Patikslintais Tiplerio skaičiavimais, ETC galėtų ištirti visą galaktiką per "mažiau nei 300 milijonų metų".

Tai tapo žinoma kaip Harto-Tiplerio hipotezė, kuri iš esmės teigia, kad įrodymų nebuvimą galima paaiškinti tik ETC nebuvimu. 1983 m. Karlas Saganas (Carl Sagan) ir Viljamas Niumanas (William Newman) parengė paneigiamąjį straipsnį "Solipsistinis požiūris į nežemiškąjį intelektą" (dar vadinamą "Sagano atsakymu"), kuriame įrodinėjo, kad "įrodymų nebuvimas nėra įrodymų nebuvimo įrodymas", ir atsižvelgė į daugelį Hart-Tiplerio hipotezės prielaidų. Jie ir daugybė kitų mokslininkų pasiūlė galimus sprendimus, kodėl dar nematėme jokių ETC.

Didžioji tyla tęsiasi

Vis dėlto, nepaisant dešimtmečius trukusių stebėjimų ir SETI tyrimų, vis dar nėra galutinių įrodymų, kad egzistuoja pažangios nežemiškos civilizacijos. Dažniausiai tai buvo radijo SETI eksperimentai, kurių metu buvo stebimos tolimos žvaigždės ir galaktikos, ieškant radijo transliacijų požymių. Tačiau kituose SETI eksperimentuose daugiausia dėmesio buvo skiriama anomaliems infraraudonųjų spindulių (šilumos) požymiams, kurie galėtų rodyti, kad yra megastruktūra, suprojektuota taip, kad apgaubtų visą žvaigždžių sistemą - kitaip vadinama Dysono sfera (arba Dysono struktūra).

Deja, šių paieškų metu nebuvo rasta jokių įtikinamų technosignatūrų įrodymų nei mūsų galaktikoje, nei už jos ribų. Pasak Krofordo ir Šulco-Makucho, "didžioji tyla", kurią jaučiame žvelgdami į visatą, gali reikšti tik vieną iš dviejų dalykų. Pirma, yra galimybė, kad Harto-Tiplerio spėjimas yra teisingas ir ten nėra jokių pažangių ETC. Taip pat gali būti, kad protinga gyvybė (arba gyvybė apskritai) visatoje yra reta dėl to, kad jos atsiradimui ar evoliucijai nepalankūs šansai (dar vadinama Didžiuoju filtru).

Jei nė vienas iš šių scenarijų nėra teisingas, mums lieka tik vienas atsakymas: Zoologijos sodo hipotezė yra teisinga, o išsivysčiusios civilizacijos laikosi atokiau, kad nebūtų aptiktos. Kaip elektroniniu paštu "Universe Today" teigė Krofordas:

"Yra tik dvi galimybės: arba ETI egzistuoja, arba ne. Kaip per daugelį metų pastebėjo keletas žmonių, bet kuris atsakymas būtų stulbinantis, tačiau vienas iš jų turi būti teisingas. Žinome tik tiek, kad nematome jokių ETI įrodymų, nepaisant planetų skaičiaus ir didelio Visatos amžiaus, kurie, naiviai atrodo, turėtų reikšti, kad ETI turėtų egzistuoti ir galbūt būti paplitusi. Tai yra FP. Tačiau jei ETI egzistuoja, yra tik dvi galimybės, atitinkančios faktą, kad jų nepastebime.

"Arba mes niekada nesitikėtume jų stebėti, nes erdvė tokia didelė ir t. t., [arba] mes jų nepastebime, nes jie ėmėsi priemonių užtikrinti, kad jų nepastebėtume ( tai yra ZH)."

Ar mes esame zoologijos sode?

Šį terminą 1973 m. sugalvojo Harvardo astrofizikas ir MIT Haystack observatorijos mokslininkas Johnas A. Ballas. To paties pavadinimo studijoje Ballas nagrinėjo įvairius siūlomus Fermio paradokso sprendimo būdus ir kai kurias bendras SETI tyrėjų daromas prielaidas. Tarp jų yra įsitikinimas, kad mūsų galaktikoje egzistuoja protingos rūšys, kad jos yra senesnės ir labiau pažengusios nei mes ir kad jos nori užmegzti kontaktą su kitomis protingomis rūšimis (įskaitant mus). Priešingai, Ballas teigė, kad pažengusios rūšys "sąmoningai vengia sąveikos ir kad jos teritoriją, kurioje gyvename, yra paskyrusios zoologijos sodui".

Apibendrinant, zoologijos sodo hipotezė numato, kad niekada jų nerasime, nes jos nenori būti surastos ir turi technologinių galimybių tai užtikrinti. Ši teorija panaši į planetariumo hipotezę, kuri taip pat teigia, kad pažengusios civilizacijos turi priemonių išvengti aptikimo mūsų prietaisais. Kitaip nei planetariumo hipotezė, zoologijos sodo hipotezėje daroma prielaida, kad ETC ketinimai yra geranoriški, t. y. jie gali norėti nesikišti į mūsų technologinį ar socialinį vystymąsi (t. y. "Pagrindinė direktyva" iš "Žvaigždžių tako").

Kalbant apie tai, kuri galimybė labiau tikėtina, t. y. protinga gyvybė neegzistuoja (arba egzistuoja itin retai), o kuri - slepiasi nuo mūsų, Krofordas ir Šulcė-Makuchas laikosi šiek tiek priešingų nuomonių. "Dėl straipsnyje pateiktų priežasčių aš pats laikausi nuomonės, kad gyvybė (ypač technologinė gyvybė) greičiausiai yra tokia permaininga, kad tikrai turėtume pamatyti jos įrodymų, jei ji egzistuoja ir nesislepia, - sakė Krofordas. "Todėl manau, kad jei ji egzistuoja, tai tikriausiai ji turi slėptis - vadinasi, ZH. Mano asmenine nuomone, labiau tikėtina, kad ETI neegzistuoja, nei kad ji slepiasi."

"Aš manau, kad ZO hipotezė yra labiau tikėtina, - paprieštaravo Šulcė-Makuchas. "Taip manau dėl (1) Koperniko principo. Nors manau, kad žmonija yra kažkuo ypatinga, nes yra technologiškai pažengusi gyvybės forma, negaliu įsivaizduoti, kad esame tikrai unikalūs ar tokie reti savo gebėjimais, kad - dėl praktinių priežasčių - nieko ten nėra." Antroji priežastis, pasak Šulcės-Makucho, susijusi su neseniai paskelbta vadinamąja NSO ataskaita, kuri parodė, kad neatpažintų oro reiškinių (NSO) pasitaiko daug dažniau, nei buvo žinoma anksčiau:

"Nors jais remdamiesi negalime pateikti tikro mokslinio argumento, atsižvelgiant į jų spekuliatyvų pobūdį, iki šiol yra tiek daug atvejų, nemažai jų turi daugybę įrodymų, kad negalime to paprasčiausiai ignoruoti. O jei kai kuriuos iš jų iš tiesų galima priskirti ETI, tai reikštų, kad jie nesikiša į Žemės reikalus arba bent jau nesikiša dideliu mastu ir nėra mums aiškiai matomi."

Galbūt dėl to iškyla dar viena galima rezoliucija: žmonija ieškojo technosignatūrų netinkamose vietose. Galbūt, užuot tik stebėję tolimas žvaigždes, ieškodami transliacijų ar kitokios technologinės veiklos požymių, turėtume taip pat ieškoti pažengusių civilizacijų įrodymų arčiau namų. Šiuo keliu eina profesorius Avi Loebas (Avi Loeb) ir jo kolegos iš projekto "Galileo", kuris tikisi papildyti įprastą SETI, ieškodamas ETC technologijų ir artefaktų mūsų Saulės sistemoje.

Ką daryti?

Nepriklausomai nuo to, kuri iš galimybių gali būti teisinga, kyla neišvengiamas klausimas: Kaip tai išsiaiškinsime? Anot Krawfordo ir Schulze-Makucho, vienintelis dalykas, kurį galime padaryti, tai toliau sistemingai tyrinėti visatą. Tai apima SETI tyrimus ir ETC artefaktų paieškas Saulės sistemoje, nes, kaip jie rašo, "įrodymų nebuvimą galime tvirtinti tik tada, jei pakankamai intensyviai ieškojome įrodymų". Tuo tarpu egzoplanetų tyrimai pereina nuo atradimo prie apibūdinimo, o prie to labai prisidės naujos kartos teleskopai, pavyzdžiui, Džeimso Vebso kosminis teleskopas.

Galimybė nustatyti egzoplanetų atmosferų cheminę sudėtį ilgainiui gali padėti atskleisti gyvybės ar biologinių procesų požymius ("biologinius požymius"), taip griežčiau apribojant gyvenamosios aplinkos tinkamumą. Kaip jie nurodo, "tokie stebėjimai gali padėti nustatyti abiogenezės paplitimą visatoje ir galbūt biologinio sudėtingumo bei intelekto paplitimą". Čia slypi dar vienas skirtumas tarp zoologijos sodo ir planetariumo hipotezės, t. y. pirmoji hipotezė yra labiau tikėtina, kad ją bus galima atrasti. Kaip apibendrino Šulcė-Makuchas:

"Jei gyvename kokioje nors simuliacijoje, galbūt niekada to nesužinosime. Tačiau jei zoologijos sodo hipotezė teisinga, galiausiai tai padarytume. Mūsų technologijos tampa vis tobulesnės, todėl pasivytume ETI, ir net jei ETI vis dar galėtų slėpti savo erdvėlaivius, galiausiai pamatytume jų gimtuosius pasaulius. Tačiau net ir paslėpti jų erdvėlaivius taptų vis sunkiau, ir, kad ir kokie sudėtingi jie būtų, jie nebūtų be klaidų, ir atsitiktų nelaimingų atsitikimų. Tuomet kyla pagunda kai kuriuos UAP stebėjimus priskirti tokiems... ir tai vis dar labai spekuliatyvu, tačiau, įjungus vis daugiau jutiklių, netrukus turėtume susidaryti aiškesnį vaizdą."

"Atsižvelgiant į mūsų technologinę pažangą (ir darant prielaidą, kad zoologijos sodo hipotezė yra teisinga), manau, kad per 15 metų galėtume gauti kokį nors ETI įrodymą (dėl to su Ianu lažinuosi iš butelio viskio). Tačiau terminus, žinoma, sunku prognozuoti ir jie didele dalimi priklauso ir nuo to, kokia sparti bus pažanga ir kiek atidūs bus "zoologijos sodo" prižiūrėtojai arba koks jų tikslas."

Kaip visada, viskas, ką galime padaryti, tai ieškoti, laukdami, ką galime rasti. Šiuo metu yra tiesiog šimtai scenarijų, kur gali būti ETC ir kodėl jie taip ilgai išsisukinėjo nuo aptikimo. Galimybė vis tiksliau patikrinti šias teorijas ateinančiais metais bus labai įdomi, beveik tokia pat įdomi, kaip ir perspektyva kada nors ką nors surasti.

phys.org