Didžiuliai 12 000 metų senumo požeminiai tuneliai egzistuoja nuo Turkijos iki Škotijos

Tūkstančius metų senovės civilizacijas siejo didžiulis požeminių tunelių tinklas, besidriekiantis nuo šiaurinės Škotijos iki Viduržemio jūros.

Šie paslaptingi tuneliai, kuriems, kaip manoma, yra daugiau nei 12 000 metų, verčia ekspertus mįslingai aiškintis jų paskirtį. Vieni mano, kad jie buvo pastatyti kaip gynybos priemonė nuo plėšrūnų ir kitų pavojų, kiti teigia, kad jie tarnavo kaip šiuolaikiniai greitkeliai, palengvinantys žmonėms keliauti ir jungiantys atokias Europos vietoves.

Vokiečių archeologas daktaras Heinrichas Kuschas (Heinrich Kusch) savo knygoje "Požeminių durų į senovės pasaulį paslaptys" (Secrets Of The Underground Door To Ancient World) nušviečia šį paslaptingą reiškinį. Jo tyrimai rodo, kad šių didžiulių požeminių tunelių įrodymų rasta po daugybe neolito gyvenviečių visoje Europoje. Šie nepaprasti tuneliai, dažnai vadinami senoviniais greitkeliais, liudija senovės inžinerijos sudėtingumą ir didingumą.

Dr. Kuschas pabrėžia šių požeminių tunelių mastą, teigdamas: "Jų buvo tūkstančiai visoje Europoje. Vien Vokietijoje aptikome šimtus metrų požeminių tunelių. Austrijoje aptikome dar šimtus. Šių požeminių tunelių galima rasti visur Europoje, ir jų yra tūkstančiai. Tuneliai yra gana maži, vos 70 cm pločio, o tai yra pakankamai, kad žmogus galėtų peršliaužti. Kai kur yra nedideli kambariai, sandėliukai ir sėdimos vietos.".

Tuneliai yra įvairaus dydžio, kai kurių jų plotis viršija vieną metrą. Tačiau juos išskiria tai, kad juose yra požeminių kamerų ir saugyklų. Tai leidžia manyti, kad daugiau nei prieš dešimt tūkstančių metų senovės civilizacijos turėjo nuostabių žinių ir įrankių tokioms sudėtingoms struktūroms statyti.

"Vien Bavarijoje, Vokietijoje, radome 700 metrų tokių požeminių tunelių tinklų. Austrijos Štirijos žemėje radome 350 metrų, - sakė jis. 

Vienas ryškus pavyzdys - Europoje esančios "Bosnijos piramidės", kurių požeminiai tuneliai driekiasi kilometrus. Taip pat požeminis Derinkuyu miestas Kapadokijoje, Turkijoje, demonstruoja išskirtinius mūsų protėvių naudotus statybos metodus. Minkštas akmuo, rastas Derinkuyu, reikalavo kruopštaus planavimo ir sutvirtinimo, kad nesugriūtų, tačiau archeologai nerado jokių konstrukcijos gedimo įrodymų.

Šių požeminių tunelių ir kitų senovės paminklų, tokių kaip Gobekli Tepe, egzistavimas rodo, kad mūsų protėviai turėjo pažangių įgūdžių ir žinių. Šie atradimai kvestionuoja įprastas istorines prielaidas ir pabrėžia, kad reikia toliau tyrinėti ir suprasti mūsų senovės praeitį.

Cituojant daktarą Kuschą: "Šių tunelių buvo tūkstančiai visoje Europoje, nuo Škotijos šiaurės iki Viduržemio jūros. Juose įsiterpę užkampiai, kai kur jie didesni, juose yra sėdimų vietų arba laikymo kamerų ir kambarių. Ne visi jie jungiasi vienas su kitu, bet bendrai tai didžiulis požeminis tinklas".

Šių požeminių tunelių reikšmė neapsiriboja vien jų materialine dalimi. Jie leidžia pažvelgti į senovės kultūrų tarpusavio ryšius, verčia susimąstyti apie idėjų, technologijų ir prekybos kelių mainus, kurie galėjo egzistuoti prieš tūkstančius metų.

Gilinantis į mūsų praeities paslaptis, šie požeminiai tuneliai primena apie senovės žmonijos išradingumą ir gebėjimus. Jie meta iššūkį mūsų istorijos supratimui ir įkvepia toliau tyrinėti, atskleidžiant po mūsų kojomis slypinčias paslaptis.