Kodėl moteris mano, kad buvęs gerbėjas lauks jos visą gyvenimą?

Fantazijos ir emocijos moters galvoje labai dažnai ima viršų prieš realybę. Ji susikuria įvaizdį, apdovanoja jį geriausiomis savybėmis, susieja jį su romantiškiausiomis dainomis, o jis...

Jis ilgai ir atkakliai jai pataikauja. Jis atsidavęs kaip šuo. Jis leidžia jai suprasti, kad ją myli, arba tiesiog prisipažįsta. Jis atleidžia. Jis leidžia jai. Jis tyliai ir nuolankiai neša savo kryžių, sutikdamas būti "tik draugu". O ji tai priima kaip savaime suprantamą dalyką. Ilgainiui jis pradeda ją erzinti, jai jis tampa trukdžiu. Tuo pat metu "gerbėjas", tarsi nujausdamas tai, ima rodytis rečiau. Ji su palengvėjimu atsidūsta, nes žino, kad jis lėks pas ją pirmuoju skambučiu, jei staiga ims nuobodžiauti.

Pamažu jis pradeda rodytis vis rečiau ir rečiau, tačiau jos įsitikinimas, kad jis yra ant "kabliuko", nedingsta. Tai suteikia jai pasitikėjimo savimi ir savo nenugalimumu. Ji pasilieka jį kaip atsarginį variantą, kaip paskutinę išeitį.

Palaipsniui jis visai dingsta, bet draugai jai sako, kad jis yra vienas, ir ją visai paguodžia mintis, kad jis vis dar jos laukia.

Ji pati patikrina jo socialinių tinklų puslapius ir nusiramina, kad jis vis dar vienas.

Jai jo vis dar nereikia, bet jausmas, kad jam reikia jos, labai maloniai sušildo jos ego. Vos išgirdusi vyro dainuojamą liūdną meilės dainą, ji iškart jį įsivaizduoja ir patenkinta šypteli.

Tačiau vieną dieną ateina X, kai Ji supranta, kaip klydo. Ji mato jį asmeniškai arba nuotraukose su gražia žmona, o gal jau su kūdikiu.

Štai ir viskas. Jausmas, kad pasaulis sugriuvo tiesiai ant fantazuotojos. Kaip jis drįso? Kada jis taip pasielgė? O kaipgi aš? Kodėl jis dabar toks gražus? O jo moteris daug gražesnė už mane. Šūdas.

Nors ji galėjo būti seniai ištekėjusi. Mano akys nenori to matyti. Nuo pavydo man darosi bloga. Priverčia ilgai jaustis blogai.

Ir labai dažnai jis pajunta tą jausmą, kurio iš jos laukė. Ir skambučiai prasideda nuo jos, ir laiškai paštu.

Bet būna per vėlu. Traukinys seniai išvažiavo!