Senovinė šventykla saugo daug paslapčių

Purio mieste, Indijoje, yra įdomus objektas, į kurį mažai kas atkreipia dėmesį - Džaganathos šventykla (Jagannath temple). Prieš kelerius metus jos monolitinis stogas kėlė daug klausimų.

Teigiama, kad stogas sveria 20 000 tonų, nors net jei jis sveria mažiau, esmės tai nekeičia. Faktas tas, kad stogas yra monolitinis ir prieš tūkstančius metų buvo pakeltas į dešimtis metrų, kad galėtų būti uždėtas ant šventyklos.

Beje, pati oficiali šventyklos istorija yra savotiška "legenda". Patys indėnai nežino, kiek šiam objektui metų, ir tiki, kad ją pastatė "dievai" kartu su būtent šiuo stogu.

Beje, į šventyklą praktiškai neįleidžiamas niekas, išskyrus induistus, jau nekalbant apie bet kokius specialistų tyrimus. Todėl šventyklos ir viršuje esančio monolito istorija lieka paslaptimi.

Kiekvienas piligrimas mano, kad bent kartą gyvenime privalu aplankyti šią šventyklą, kad gautų ypatingą dovaną - išsivadavimą iš nesibaigiančio gimimų ir mirčių ciklo, vadinamo Samsara.

Šventykla yra 60 m aukščio, jos viršuje yra didelis diskas, vadinamas čakra, ir vėliava, ryškiai išsiskirianti nuo Purio miesto daugiaaukščių viešbučių stogų ir viršutinių aukštų. Liudininkai tvirtina, kad vėliava visada plevėsuoja priešinga vėjo krypčiai kryptimi, nors tai atrodo nesuvokiama.

Be to, virš šventyklos niekada nematyti jokių paukščių. Šventyklos konstrukcija suprojektuota taip, kad ji niekada nemeta šešėlio. Piligrimai taip pat pastebi, kad pakeliui į Džaganathos šventyklą yra Singadvaram durys, pro kurias kiekvienas gali labai aiškiai girdėti jūros ošimą. Tačiau vos peržengus šių durų slenkstį, jūros triukšmas akimirksniu dingsta.

Vienas iš privalomų ritualų Džaganatha šventykloje - kasdien iškeliama nauja vėliava. Jau 1800 metų šventikas kasdien lipa į 45 aukštų (sąlyginai aukštai) pastatą, kad atliktų šį ritualą. Jei šventikas praleidžia nors vieną dieną ir neatlieka šios procedūros, šventykla uždaroma ištisus 18 metų.