Paslaptingi statiniai. Adžantos olų paslaptys

1819 metų balandžio 28-oji, Vakarų Indija. Netoli Adžantos kaimelio medžiodamas tigrą, britų karininkas Džonas Smitas aptiko 29 šventyklas, išskaptuotas olose virš Vagoros upės. Manoma, kad šventyklos buvo pradėtos kalti 200-iais metais prieš m.e. Jų architektūra ir piešiniai, tapę budistų legendų iliustracijomis, atvertė ne tik naują puslapį Indijos senovės religijos istorijoje, bet ir atveria kelių šimtmečių šalies raidos vaizdą. Manoma, kad šventyklas kūrė budistai vienuoliai. Maždaug nuo septintojo amžiaus budizmo įtaka Indijoje pradėjo mažėti ir, galbūt todėl, vienuoliai tuo metu paliko savo šventovę. Milžiniškų olų viduje liko unikalus istorinis šedevras. Čia kasmet apsilanko tūkstančiai budistų piligrimų, nes ši vieta iki mūsų dienų laikoma šventa.

Daugybė freskų ir statulų personažai bei vaizduojami įvykiai išskaptuotų olų sienose vaizduoja budizmo mitologiją. Šiose šventyklose randami įvairūs skulptūriniai siužetai, daugelis jų skirti Budai. Tačiau yra ir kitos mitologinės būtybės, kurios pasakoja apie Budos ankstesnius įsikūnijimus, kai jis buvo dievybe, žmogumi ar gyvūnu. Tiems, kas domisi religijos istorija, šios šventyklos yra tikras atradimas.

Aišku, ne vienam kelia nuostabą, kaip tokie šedevrai galėjo būti iškirsti granito olose daugiau nei prieš du tūkstančius metų. Reikia suvokti, kad tai unikalus darbas iš akmens, tai reiškia, kad žmonės turėjo patekti į uolų vidų ir pradėti kirsti uolienų gabalus. Beveik kiekviena skulptūra, kiekviena architektūrinė detalė yra iškirsta iš vientisos masės. Be sukurto meno, stebina neįprastas iškirstų olų išsidėstymas, pagristas giliomis astronominėmis žiniomis. Jos orientuotos pagal skirtingas pasaulio puses. Vienos nukreiptos į vakarus, kitos į pietus ar rytus. Jos tarsi pakartoja Saulės kelią danguje. Akivaizdu, kad senovės Indijos gyventojai domėjosi Visata ir dangaus kūnais.

Visi pasaulio stebuklai laukia paaiškinimo. Adžantos kūrėjai iš tiesų stebina savo vaizduote, tai domina ir mokslininkus, ir šiaip paprastą turistą. Tuo domisi ir paleokontakto teorijos šalininkai. Nežemiškų civilizacijų ieškotojai nuodugniau ištyrė dvi iš visų esamų šventyklų (šiuo metu žinoma virš trisdešimt) milžiniškoje oloje. Jų nuomone, neįprastas ertmių išsidėstymas ir formos patvirtina kūrėjų-statytojų žinojimą apie kai kuriuos astronomonius reiškinius. Visos šventyklos išsidėsčiusios puslankiu. Pavyzdžiui, Nr. 19 orientuota pagal žiemos saulėgrįžą. Rytinė saulė prasiskverbia pro milžinišką fasado langą ir apšviečia stupos (statinys kur saugoma relikvija) apačią. Tą patį galima stebėti ir vasaros saulėgrįžos metu, tačiau jau šventykloje Nr. 25. Kelia nuostabą tai, kad žmogus, padaręs stupą, turėjo būti uolos viduje. Be to, kad gauti panašų rezultatą, reikėjo rimtų įrankių. Reikėjo pramušti tunelį, iškirsti ir nuglūdinti uolieną ir dar suorientuoti ertmę pagal saulėgrįžą.

Paleokontakto teorijos šalininkai kelia savo versiją – Adžantos šventyklų statytojai naudojo pažangias nežinomų civilizacijų technologijas. Vietiniai gyventojai ateivius galėjo priimti kaip dievus, o jiems dingus, šitos vietos buvo laikomos šventomis.

Vienas Adžantos olų tyrinėtojų Jason Martell pasakoja: ,,Kai žiūriu į stupą, kurioje buvo saugomos relikvijos, man atrodo, kad ji nukopijuota nuo skraidančio aparato. Dažnai Buda vaizduojamas stupos viduje, kur akivaizdžiai matosi, jog jis valdo kažkokį mechanizmą. Stupos buvo susietos su Budos išvykimu iš Žemės ir grįžimu atgal. Todėl mes manome, kad prieš akis matome dievą, išskrendantį į kosmosą.“

Kitas tyrinėtojas George Noory pasakoja: ,,Senovės žmonės stengėsi įamžinti viską, ką matė. Ir aš esu įsitikinęs, kad olose esami piešiniai, skulptūros, atvaizduoja daiktus, kuriuos jie matė realiame gyvenime. Jie fiksavo viską aplink save. Ir pagal tai galima spręsti, kad juos supo gana keisti daiktai“. Beveik visos freskos, statulos vaizduoja dievus, pusdievius ir kitas įvairias keistas būtybes. Yra nuomonių, kad prieš mus neįprasta požeminė šventykla, pastatyta ,,nežinomiems“ svečiams, kurie įgavo kultinį statusą ir, kad visa tai budistai vienuoliai nepastatė savarankiškai. Jiems tikrai padėjo ateiviai su savo technologijomis. Pagal paleokontakto teoriją šios būtybės – pusiau žmonės kai kuriuo istorijos laikotarpiu iš tiesų galėjo egzistuoti.

Galbūt Adžantos iškirstų šventyklų architektūra, statulos, piešiniai, gali dar daug ką papasakoti tyrinėtojams, besidomintiems šiuo unikaliu šedevru.