Senovės garsai: ar Egipto piramidės galėjo paveikti sąmonę?

Egipto piramidės, šimtmečius stebinančios savo didybe ir tikslumu, slepia daugiau nei tik faraonų kapavietes. Naujausi moksliniai tyrimai atskleidžia intriguojančią galimybę, kad šie didingi statiniai buvo sukurti ne tik architektūros šedevrams, bet ir kaip įrankiai, galintys paveikti žmogaus sąmonę garsų pagalba. Kaip infragarsas galėjo būti naudojamas ritualuose? Ką tai pasakoja apie senovės egiptiečių dvasinę praktiką?

Egipto piramidės, pastatytos prieš tūkstančius metų, gerokai prieš atsirandant šiuolaikinėms technologijoms, kelia baimę savo masteliu ir tikslumu. Bet kas, jei šie didingi statiniai slepia dar daugiau nuostabių paslapčių?

Remiantis naujausiais tyrimais, piramidės galėjo būti sukurtos ne tik kaip faraonų kapavietės, bet ir kaip įrankiai, skirti paveikti žmogaus sąmonę. Ypač mokslininkų dėmesį patraukė garso bangos, galėjusios sukelti mistinius pojūčius tiems, kurie buvo piramidžių viduje.

Atvirų šaltinių nuotrauka / Didžiosios Gizos piramidės Didžioji galerija

Kaip aiškina mokslo populiarinimo knygų autorius Endrius Kolinsas (Andrew Collins), infragarsas - tai žemo dažnio garsas, galintis paveikti žmogaus smegenis ir sukelti tokius jausmus kaip nerimas, baimė ir net atsiribojimo nuo materialaus pasaulio pojūtis. Galbūt senovės egiptiečiai žinojo apie šį poveikį ir naudojo jį savo ritualuose.

Ypač įdomus yra Didžiojoje Gizos piramidėje esantis „aklavietės koridorius“. Šis koridorius, anot Kolinso, buvo suprojektuotas taip, kad generuotų infragarsą.

Atviro šaltinio nuotrauka / Didžiojoje piramidėje esantis „aklasis koridorius“ / Nuotrauka: © Andrew Collins, 2019 m.

„Kadangi vienintelis dalykas, kurį žmogus gali daryti akliname koridoriuje, yra sėdėti arba gulėti, galime daryti prielaidą, kad jo pirminė funkcija buvo skirta žmogui, galbūt įšventintajam arba šventikui, įeiti į jį ir pasiekti pakitusią sąmonės būseną“, - teigia jis.

Tokia būsena galėjo būti pasiekta per meditaciją arba nestiprų miegą, sustiprintą infragarso poveikiu. Šie du veiksniai, pasak Kolinso, galėjo rezonuoti vienas su kitu ir sukurti unikalią patirtį, kuri leido kunigams ir įšventintiesiems „keliauti į kitus pasaulius“.

Kaip žinome, piramidės buvo ne tik laidojimo vietos, bet ir dvasinės praktikos centrai. Pasak „Piramidžių tekstų“, rastų ant vidinių sienų, po mirties faraonas automatiškai tapdavo dievu Ozyriu, o jo siela pakildavo į žvaigždes. Ši gili kosminė kelionė tikriausiai apėmė pakilimą į Oriono žvaigždyną ir tolesnę kelionę palei Pieno kelią.

Taigi galima spėti, kad Egipto šventikai infragarsą naudojo kaip priemonę ryšiui su dieviškumu pasiekti. Teigiama, kad garsas, kitaip nei kiti pojūčiai, gali mus perkelti į kitus pasaulius. Dauguma mūsų prisimena, kaip vaikystėje skambėjusi melodija gali sukelti ryškius prisiminimus. Egiptiečiai galbūt taip pat suprato garso galią ir naudojo jį savo ritualuose bei piramidžių statyboje.

Piramidės tebėra ne tik senovės architektūros simboliai, bet ir raktas, padedantis suprasti dvasines praktikas ir žinias, kurios galėjo egzistuoti senovės Egipte. Galbūt garsai, kadaise pripildę šiuos didingus statinius, vis dar gali papasakoti apie juose slypinčias paslaptis.

Naujausi tyrimai parodė, kad infragarsas, žemo dažnio garsas, galėjo sukelti mistines būsenas, paveikdamas žmonių emocijas. Endrius Kolinsas pažymi, kad Didžiojoje Gizos piramidėje esantis „aklasis koridorius“ galėjo būti specialiai suprojektuotas generuoti šiuos garsus, leidžiančius iniciatams pasiekti pakitusią sąmonės būseną. Tai rodo, kad piramidės galėjo turėti daug daugiau dvasinės reikšmės, nei manyta anksčiau.