Senovės stebuklas: Hamos Norias

Hamos Norias, esančios palei Oronto upę Hamos mieste, Sirijoje, liudija senovės civilizacijų išradingumą ir inžinerinį meistriškumą.

Šie didžiuliai vandens ratai, kurių kai kurie datuojami Bizantijos epocha, atliko lemiamą vaidmenį miesto žemės ūkio vystymuisi ir tebėra labai svarbūs kultūrai. Tačiau dabartinė jų būklė kelia susirūpinimą: daugelis jų sunyko dėl nepriežiūros ir tebesitęsiančio konflikto Sirijoje.

Hamos Norias ištakos siekia Bizantijos laikus, maždaug V a. arba net IV a. pr. m. e. Jie daugiausia buvo naudojami Hamos sodams ir daržams laistyti, taip prisidedant prie žemės ūkio plėtros mieste. Šie senoviniai statiniai yra miesto praeities simbolis ir priminimas apie to meto technologinę pažangą.

Hamos Norias iš esmės yra dideli 10-20 metrų skersmens vandens ratai. Šiuose ratuose, varomuose Oronto upės tėkmės, įrengti skyriai arba kibirai, kurie sukdamiesi semia vandenį iš upės. Vanduo teka į akvedukų ir kanalų tinklą, iš kurio tiekiamas miestui ir aplinkiniams ūkiams. Šis inžinerinis pasiekimas rodo, kaip senovės civilizacijos išnaudojo gamtos galią savo naudai.

Dabartinė Hamos Norias būklė kelia susirūpinimą. Nors kai kurios iš jų vis dar veikia, daugelis jų dėl aplaidumo ir laiko nuniokojimo sunyko. Situaciją dar labiau apsunkina Sirijoje vykstantis konfliktas, dėl kurio sunku skirti išteklių išsaugojimui ir atstatymui. Nepaisant prastėjančios būklės, norijos tebėra populiarus turistų traukos objektas ir miesto kultūros paveldo simbolis.

Hamos miesto norijos turi didelę kultūrinę reikšmę Sirijos gyventojams. Jos yra ne tik Hamos miesto simbolis, bet ir vietos pasididžiavimo bei tapatybės šaltinis.

Jos užima svarbią vietą vietos folklore ir tradicijose, o ritmingą besiskleidžiančių norijų skambesį daugelis laiko miesto širdies ritmu.