Astronomams pavyko nufotografuoti paslaptingą Jupiterio palydovą

Aplink Jupiterį skriejančiam kosminiam aparatui "Juno" pavyko nufotografuoti paslaptingą ir sunkiai pasiekiamą palydovą, vadinamą Amaltėja.

Pasak Space.com, Amaltėja (Amalthe) užfiksuota dviejose Jupiterio nuotraukose, kurias kosminis aparatas "Juno" padarė 2024 m. kovo 7 d. Amaltėja - tai Jupiterio palydovas, turintis nemažai anomalijų. Pirma, tai didesnio Jupiterio mėnulio, kuris aplink planetą skrieja visas kartu, nuolaužų krūva. Antra, Amaltėja turi neįprastą raudoną paviršių ir anomalų energijos balansą.

Šiuo metu mokslui žinomi 95 Jupiterio palydovai. Amaltėja yra penktas pagal dydį palydovas. Jį 1892 m. atrado amerikiečių astronomas Edvardas Barnardas (Emerson Barnard), tas pats, kuris atrado ir gana garsią Barnardo žvaigždę.

"Nepaisant to, kad Amaltėja yra penktas pagal dydį Jupiterio palydovas, ji yra gana kuklaus dydžio", - praneša "Juno" misija. - Jo ilgoji ašis yra netaisyklingos formos, primenanti bulvę, ir tęsiasi tik 250 kilometrų, o siauriausias taškas skersai - tik 128 kilometrų. Praėjusio amžiaus paskutiniojo dešimtmečio pradžioje kosminio aparato "Galileo" atlikti gravitacijos matavimai parodė, kad Amaltija yra ne kas kita, kaip laisvai surišta nuolaužų krūva, o ne vientisas kietas uolėtas kūnas."

Beje, kosminis aparatas "Juno" pirmą kartą pastebėjo ir nufotografavo Amaltėją, nors tai įvyko per 59-ąjį kosminio aparato praskriejimą pro Jupiterį. Borto kameros užfiksavo dujinio milžino paviršių stambiu planu. Šiame fone astronomai ir įžvelgė mažytį taškelį, kuris pasirodė esąs Amaltėja.

Ypač mažytis palydovas atrodo garsiosios Didžiosios raudonosios dėmės, esančios Jupiterio paviršiuje, fone ir yra milžiniškas ciklonas, kurio plotis šiuo metu siekia 12 500 kilometrų. Mažytė Amaltėja buvo užfiksuota, kai buvo 181 000 kilometrų aukštyje virš Jupiterio debesų viršūnių.