Sveikatinantys laukiniai augalai maistui ir sveikatai

Dar kovą patyrę žoliautojai pradeda rinkti sveikatai naudingas ir gaiviu skoniu pasižyminčias valgomąsias žoleles. Vitaminų ir mineralinių medžiagų gausių laukinių žalėsių prisiskinti gali kiekvienas, o ir paruošti juos nesudėtinga. Daugelis valgomi tiesiog gerai nuplauti, kaip salotos ar aromatingi pagardai. Visgi pradedant mėgautis gamtos dovanomis verta įsiminti populiariausius valgomus augalus ir laikytis kelių paprastų taisyklių, kad salotos iš pievos neapkarstų.

Lengvai atpažįstami ir naudingi

Gamtoje veša daugybė maistinių augalų, kuriuos saugu vartoti kasdien. Daug chlorofilo turinčiuose žalėsiuose yra beveik visų mineralinių medžiagų, kurios organizmui itin reikalingos pavasarį. Daugelį Lietuvoje gegužę aptinkamų žolelių galima valgyti šviežias arba džiovinti ir naudoti kaip prieskonius ar žaliųjų kokteilių pagrindą ištisus metus. Kokios populiariausios?

Baltoji balanda (Chenopodium album). Šis augalas savo savybėmis ir skoniu primena špinatus, turi silpną riešutų poskonį. Maistui vartojami jauni lapeliai ir šakelės, galima valgyti žalias arba trumpai apvirti. Balandose daug vitaminų A, C ir K, nemažai kalcio, magnio, geležies.

Paprastoji garšva (Aegopodium podagraria). Daugelis garšvas rauna kaip piktžoles, tačiau šis naudingas augalas jau ima populiarėti. Jaunų lapelių skonis pikantiškas, primena petražoles, tačiau brandūs lapai kietoki, kartūs. Garšvų lapuose yra vitaminų A ir C, taip pat geležies, kalio, magnio.

Paprastoji kiaulpienė (Taraxacum officinale). Žmogui naudingas visas augalas. Lapai tinka salotoms, žiedai – pienių medui arba vynui, sudžiovintos šaknys gali pakeisti kavą. Maistui vartojami jaunučiai kiaulpienių lapeliai, vos karstelėję, skoniu primena gražgarstes. Kiaulpienių lapai – tikra vitaminų bomba. Juose daug vitaminų C ir E, karoteno, kalio, kalcio, geležies, magnio, natrio.

Didžioji dilgėlė (Urtica dioica). Dilgėlės maistui vartojamos dažniau, nei kiti laukiniai augalai. Daugelis mėgsta ir kiekvieną pavasarį noriai verda jaunų dilgėlių lapų sriubą. Juos taip pat galima naudoti troškiniams, dėti į salotas, prieš tai nuplikius karštu vandeniu. Skonis gaivus, švelnus, primena špinatus. Dilgėlių lapuose daug skaidulinių medžiagų, vitaminų A, B grupės, C, E, nemažai kalio, natrio, magnio, geležies.

Plačialapis gyslotis (Plantago major). Net patys mažiausieji žino, kad nusibalnojus kelius reikia ieškoti gysločio arba trauklapio, kurio tarp pirštų sugniaužyti lapai stabdo kraujavimą, veikia antibakteriškai, greitina žaizdos gijimą. Jauni lapeliai vartojami ir maistui – tinka dėti į salotas, kokteilius, troškinius, sriubas. Kartoki, tačiau skonis sušvelnėja nuplikius. Trumpai pakepinti įgauna riešutų poskonį. Gysločių lapuose daug vitaminų A, C ir K, antibiotinėmis savybėmis pasižyminčių fitoncidų, karčių rauginių medžiagų, citrinos ir oleino rūgščių, alkaloidų.

Valgomoji rūgštynė (Rumex acetosa). Pievose ir pamiškėse augančios rūgštynės daugeliui puikiai pažįstamos. Jų galima dėti į sriubas, troškinius, padažus, salotas. Iš pavadinimo lengva suprasti, kad šio augalo skonis rūgštokas, tačiau lapai turi kartumo. Rūgštynėse daug vitaminų A, B grupės, C, taip pat geležies.

Krūminis builis (Anthriscus sylvestris). Nusprendus paragauti derėtų įsitikinti, kad tai tikrai šis augalas. Lietuvoje auga daug panašių skėtinių augalų, tarp kurių yra ir nuodingų. Krūminį builį geriausia pažinti nokstant juodoms sėkloms. Builių lapai kvepia morkomis, salierais, o skonis primena petražoles, salierus. Ūgliai ir jaunučiai lapeliai vartojami salotoms, o brandesni, sodresnio skonio – kaip prieskonis įvairiems patiekalams. Builių lapuose yra vitaminų A ir C, daug eterinių aliejų.

Didžioji varnalėša (Arctium lappa). Šie dideli augalai plačiai veša apleistose sodybose, patvoriuose. Maistui vartojami pirmieji jauni lapai, lapkočiai (juos patartina nulupti) ir žiedynkočiai. Skonis primena žalią bulvę, tad jų galima dėti į sriubas, troškinius. Jaunus lapų ūglius kepti svieste, jų skonis primena žiedinius kopūstus. Varnalėšų šaknys verdamos ir kepamos, labai vertinamos Kinijoje, auginamos milžiniškose plantacijose. Šaknys kasamos, kai augalas neturi lapų, ankstyvą pavasarį arba vėlyvą rudenį. Šaknys. Lapuose nemažai vitaminų A ir C, taip pat geležies, magnio, kalio. Šaknyse netrūksta sergantiems diabetu naudingo inulino.

Meškinis česnakas (Allium ursinum). Ankstyvuosius lapus galima naudoti kaip prieskonį, jais itin tinka pagardinti sviestą, salotas ir kitus patiekalus. Vėlyvesnius, tvirtesnius lapus prieš vartojant trumpai termiškai apdoroti – nuplikyti verdančiu vandeniu ar apkepinti. Meškinis česnakas nuo 1962 m. įrašytas į Lietuvos Respublikos saugomų rūšių sąrašą, o nuo 2019 m., atsigavus augalo populiacijai, nebesaugomas. Tačiau vis dar įtrauktas į Apribotų ar draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų ir grybų sąrašą, t. y. meškiniais česnakais nevalia prekiauti.

Daržinė žliūgė (Stellaria media). Laikomos daržo piktžolėmis, mat šie augalai iš tiesų sparčiai plinta išpurentoje, drėgnoje dirvoje. Žliūgės, nors ir įkyri daržininkams, yra naudingos. Jauni augalai vartojami maistui kaip špinatų alternatyva. Juose yra vitaminų A, B grupės, C, E, K, flavonoidų, fitoncidų, kalio, chloro, geležies, magnio, vario, kobalto. Liaudies medicinoje nuovirams ir arbatoms naudojamos paaugusios žliūgės – normalizuoja medžiagų apykaitą, gerina širdies ir nervų sistemos darbą.

Taip pat maistui tinka:

•  Liepų lapai švelnaus skonio ir tekstūros, salstelėję. Vartojami salotoms. Valgomi gerai nuplauti, termiškai neapdoroti. Skinti derėtų atokiau nuo kelių ir gatvių. Mat jauni lapeliai kaupia sunkiuosius metalus, kurių gausu automobilių išmetamosiose dujose.

•  Raktažolės pasižymi savitu skoniu. Šeši jauni lapeliai atstoja dienos vitamino C dozę. Tinka salotoms, galima valgyti ir žiedus.

•  Kiškio kopūstai daugeliui primena vaikystę. Malonaus rūgštaus skonio lapeliai puikiai tinka papuošti patiekalus, pjaustyti vietoj salotų ruošiant sumuštinius. Tik svarbu nepadauginti, nes turi daug oksalo rūgšties.

•  Jauni žemuogių lapai – gaivus ir subtilus delikatesas. Tinka salotoms ir gaiviesiems gėrimams ruošti. Tik reikia nuplauti, sutrinti ir užpilti šaltu medumi saldintu vandeniu. Žemuogių lapai – puikus geležies šaltinis.

Rašo: priekavos.lt